Bankai ir teisėsaugos institucijos ieško būdų apsaugoti bankų klientus ir apriboti sukčių galimybes.
Lietuvos bankų asociacijoje šiandien diskutuota apie nerimą keliančią sukčiavimo telefonu bangą, sparčiai besiritančią per visus Lietuvos regionus. Bankininkais, teisėsaugos ar specialiųjų tarnybų pareigūnais prisistatantys nusikaltėliai iš patiklių žmonių išvilioja prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir ištuština savo aukų sąskaitas. Vis dažniau veikiama pasitelkiant pasyvius ar aktyvius bendrininkus, kurių banko sąskaitos naudojamos išviliotų pinigų išgryninimui, todėl specialistai aptarė metodus, padėsiančius apriboti tokių bendrininkų veiksmus.
Susitikime dalyvavo bankų, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Policijos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai.
„Telefoniniai sukčiai taiko vis sudėtingesnes schemas, padedančias jiems apgaulės būdu ne tik užvaldyti bankų klientų sąskaitas, bet ir perimti iš jų pinigus svetimomis rankomis. Mūsų vertinimu, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį žmonės dėl tokių veiksmų prarado daugiau nei milijoną litų. Šioje schemoje dažnai naudojamasi socialines pašalpas gaunančių asmenų bankinėmis sąskaitomis į kurias pervedami išvilioti pinigai. Vėliau nusikaltėliai tuos pinigus išsigrynina, sąskaitos savininkui palikdami menką atlyginimą ir visą atsakomybę už nusikaltimą, jei schema būtų atskleista. Aptarėme galimybes tokiems žmonėms susiaurinti naudojimosi bankine sąskaita galimybes, dirbtinai atribojant juos nuo galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje“, – sakė LBA prezidentas Stasys Kropas.
Pasitarime nuspręsta aktyviai koordinuoti bankų ir atsakingų valstybinių institucijų veiksmus įgyvendinant organizacines ir teisines priemones vykdant sukčiavimo telefonu prevenciją;
kurti keitimosi informacija tarp kredito įstaigų apie asmenis dalyvaujančius sukčiavimo veikloje sistemą ir riboti jiems kai kurių bankų paslaugų teikimą; stiprinti visuomenės informavimą ir švietimą apie saugią ir atsakingą bankininkystę.
Pasak S.Kropo, sukčių schemos neveiktų, jei daugybė patiklių žmonių neliptų ant to paties grėblio. „Puikiai išmanydami psichologiją, nusikaltėliai prisistato specialiųjų tarnybų pareigūnais, mokesčių inspektoriais ar bankų darbuotojais ir, kaskart pateikdami įtikinamą priežastį, išvilioja prisijungimo prie sąskaitos duomenis sau ar savo bendrininkams. Vėliau jie tiesiog pasisavina pinigus iš savo aukų sąskaitų ar ima greituosius kreditus. Noriu dar kartą pakartoti – niekas, jokiomis aplinkybėmis neturi teisės reikalauti ir nereikalauja prisijungimo prie sąskaitos duomenų. Jie yra banko kliento nuosavybė ir tik jis vienintelis jais turi teisę naudotis. Be to, jokie techniniai prisijungimo prie sąskaitos tvarkymo klausimai nėra sprendžiami telefonu, todėl jei kažkas skambina ir prašo ar reikalauja tokių duomenų, tas kažkas yra sukčius“, – konstatavo S.Kropas.
LBA prezidentas pažymėjo, kad net jei klientas visgi atskleidė prisijungimo prie sąskaitos duomenis, jam nedelsiant reikėtų kreiptis į banką, kurio darbuotojai imsis visų reikalingų veiksmų, padėsiančių sumažinti ar neutralizuoti žalą. Be to, bankų klientams rekomenduojama prisijungimui prie sąskaitų vietoje slaptažodžių kortelių naudoti saugesnius elektroninius slaptažodžių generatorius ar elektroninį parašą.
