Jevgenijus Bardauskas, Arnas Mazėtis
Lietuvos teismai patenkina daugiau nei 90 procentų prokurorų prašymų suimti įtariamuosius, nors kai kuriose bylose Baudžiamasis kodeksas numato švelnesnių kardomųjų priemonių taikymą. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovai teigia, kad jėgos struktūros tokiu būdu daro spaudimą įtariamiesiems ir pažeidžia žmogaus teises.
Seime jau įregistruotos pataisos, leisiančios keisti suėmimo tvarką, tačiau kai kurie parlamentarai pastebi, kad pati prokuratūra turėtų pradėti taikyti kitokias kardomąsias priemones.
20-čiai parų suimtas krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas už grotų praleido vos savaitę. Po advokatų skundo, teismas nusprendė, kad jis buvo suimtas nepagrįstai ir ketvirtadienį paleido. Penktadienį M. Balčiūnui skirtas pusės metų namų areštas ir nušalinimas nuo pareigų trims mėnesiams.
M. Balčiūno atvejis ne vienintelis Lietuvoje. Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas sako, kad Lietuvoje įtariamųjų suėmimai tampa taisykle, nors Baudžiamasis kodeksas numato ir švelnesnes kardomąsias priemones, pavyzdžiui, namų areštą, arba piniginį užstatą.
Statistika rodo, kad pernai šios dvi priemonės bylose buvo taikomos kiek mažiau nei du šimtus kartų, o štai suėmimų buvo beveik 10 kartų daugiau. Pasak teisininko, teismai patenkina daugiau kaip 95 procentus prokurorų prašymų suimti įtariamuosius.
„Suėmimas yra priemonė išgauti duomenis, kad asmuo yra sulaikomas, tuomet suimamas, tuomet uždaromas ir jis patiria spaudimą ir daug labiau tikėtina, kad jis bendradarbiaus ar pateiks reikiamus parodymus, ar, galbūt, net prisipažins. Ir tam tikra prasme galima kalbėti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teisėjai jaučiasi lyg žaidžią vienoje komandoje, nors taip neturėtų būti“, – tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas Karolis Liutkevičius.
„Informaciją reikia surinkti sudėtingomis priemonėmis ir vienas iš tikslų, kurie žmonės yra sulaikyti, kad jie tuo metu nebendrautų ir panašiai. Tai aš nemanau, kad tai yra kažkokia spaudimo priemonė“, – sako vidaus reikalų viceministras, buvęs STT direktorius Žimantas Pacevičius.
K. Liutkevičius sako, kad tokia tendencija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje. Esą blogi ne įstatymai, o jų taikymas bei įsisenėjusi praktika, kurią reikia keisti. Teisininko teigimu, suėmimas – tai priemonė, griežtumu prilygstanti išankstinei bausmei, ir jis gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, tad piktnaudžiavimas tuo – žmogaus teisės į laisvę pažeidimas. K. Liutkevičius pastebi ir dar vieną blogą tendenciją. Esą dažniausiai garsiose bylose įtariamąjį paleidus į laisvę tyrimo tempai lėtėja, byla tęsiasi metų metus arba pasibaigia be rezultatų.
Ž. Pacevičiaus nuomone, visi tyrimai vyksta normaliai, teisėsauga atlieka savo darbą, o burbulus pučia žiniasklaida.
„Jeigu aš pasakyčiau, kad specialiosios tarnybos dirba idealiai, tai nėra nė vienos institucijos, kuri dirbtų be trūkumų ir panašiai“, – sako Ž. Pacevičius.
Buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius sutinka, kad suimtų asmenų Lietuvoje yra nepaprastai daug. Jo manymu, taip daroma, nes prokurorai nori apsidrausti. Esą įtariamo asmens nesuėmus ir jam pasislėpus, bus kaltinami pareigūnai, o štai žmogų uždarius be reikalo, prokuroro greičiausia niekas neteis.
Tiesa, tikimasi, kad padėtis ateityje turėtų keistis. Pernai gruodį Seime buvo įregistruotos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos. Jose numatoma iš dalies keisti suėmimo tvarką.
„Numatoma galimybė taikyti elektroninį monitoringą vietoje suėmimo ir galimybė daugiau kvestionuoti, apskųsti suėmimą ir kitus dalykus, kurie pasirodė priimtini ir generalinei prokuratūrai, ir teismams, ir visoms kitoms pusėms. Bet iš tiesų galimo rimto proveržio tikėtis galim tada, kai prokuratūra geriau planuos savo darbą, kai bus rimtai žiūrima į bylų trukmę, sulaikymo trukmę“, – R. Šimašius.
Jis tikisi, kad Baudžiamojo proceso kodekso pataisas Seimas atvers jau pavasario sesijoje.
