Panašu, kad po šių Seimo rinkimų Lietuvoje bus įgyvendinti praktiškai visi demokratinei santvarkai būdingi instrumentai, siekiant anuliuoti rinkimų rezultatus. Politinė kova, į kurią nuo pat pradžių įsitraukė ir Švenčiausioji Mergelė iš S. Daukanto aikštės, ir rinkimus pralaimėjęs dešinysis konservatorių bei liberalų sparnas (gavęs 352 000 balsų), vyksta nepaisant piliečių pareikštos valios.
„Pernelyg daug“
Už Darbo partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją ir partiją „Tvarka ir teisingumas“ balsavo daugiau kaip 623 000 rinkėjų. Beprotiškas valdančiųjų troškimas išlikti valdžioje ir pradėti gigantiški projektai, kainuosiantys milijardus litų, atrodo, yra labiau lemiantys veiksniai siekiant rinkimų rezultatų daugiamandatėje apygardoje anuliavimo, o ne nuoširdus politikų noras rasti tiesą.
Šiemet policija pradėjo 27 ikiteisminius tyrimus dėl įvairių pažeidimų rinkimuose. 2008-aisiais jų buvo beveik tiek pat – 25. Vien todėl po pirmojo rinkimų turo nuskambėjęs Dalios Grybauskaitės pareiškimas, kad kvestionuos rinkimų rezultatus, jei pažeidimų bus pernelyg daug, atrodo keistas. Kai ji tai kalbėjo, buvo vos 20 bylų. Padaugėjo tik 7, bet rezultatus prezidentė vis tiek apskundė Konstituciniam Teismui (KT). Vien todėl vis įkyriau galvoje kirba mintis, kad šalies vadovė ir valdantieji nešvariai gali būti susiję su energetiniais projektais. Tarkime, atominės elektrinės statyboms visuomenė referendume nepritarė, bet prezidentė ir konservatoriai mėgino įteigti, kad įvyko atvirkščiai. Ar tai jums neprimena D. Grybauskaitės išsakyto „pernelyg daug“?
Trūksta atsakomybės
Mielas skaitytojau, jūs tikriausiai jau žinote, ką nusprendė KT teisėjai, bet esminis dalykas, sėjantis nerimą, yra tai, kad politikų troškimai kelią grėsmę valstybei. Net tada, kai siekiama „nekaltai“ naudotis demokratija. Vien todėl klausiu, kur yra politikų atsakomybė? Kur ta atsakomybė rinkėjui arba šaliai, kuri 2013 metų antrąjį pusmetį pirmininkaus ES.
Jei vyktų nauji rinkimai, jie baigtųsi prieš pat Lietuvai pradedant pirmininkauti. Visą tą laiką Seimo nebus, nes dabar esančiojo legitimumas baigsis jau netrukus, o iki rinkimų valstybės vairą perimtų prezidentė, patikėjusi laivą vairuoti dabartinei Vyriausybei su Andriumi Kubiliumi priešakyje. Nesunku nuspėti, kas prieš naujus rinkimus rūpėtų konservatoriams ir liberalams.
Liks prie suskilusios geldos
Kitas dalykas – Darbo partijos byla, kuri per porą naktų įgijo neįtikėtiną pagreitį, nors valdžia ją vilkino nuo 2006 metų. Tarkime, šioje byloje Darbo partija, kaip politinė organizacija, būtų likviduota. Įsivaizduokime, kad KT nepanaikina rinkimų rezultatų. Visi 29 Darbo partijos atstovai tampa laisvi pasirinkti, prie kurios partijos jungtis. Tikėtina, kad vienybę jie išlaikys, kol bus įsteigta nauja politinė jėga, tačiau siekdami išlaikyti laimėtą įtaką Viktoras Uspaskichas su bendražygiais galės pasiekti netgi daugiau nei iki šiol.
Sprendimas galėtų būti laikinas prisijungimas prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos ar net laikinas tų Seimo narių tapimas „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariais. Tuomet daugiausia mandatų – 40 naujajame Seime turėtų būtent Rolando Pakso partija ir kaip tik jai priklausytų pirmenybė formuoti Vyriausybę. Čia D. Grybauskaitei ir valdantiesiems prikibti prie „Tvarkos ir teisingumo“ net formaliai nėra dėl ko. Partijos vadovai neteisiami, o politinė jėga jokioje byloje nekaltinama. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju A. Kubilius liktų prie suskilusios geldos, nes naujoji („senoji“) koalicija taptų dar tvirtesnė ir be jokio bylų šleifo.
