Sudegė iki pamatų
Nelaimė įvyko naktį iš rugpjūčio 26 į 27-ąją. Žinią apie siautėjantį gaisrą ugniagesiai gavo po 1 valandos. Atvykus gaisrininkams, medinis namas siautėjo atvira liepsna. Namas ir jame esantis gyventojų turtas sudegė iki pat pamatų. Gyvenamasis namas buvo tvarkomas. Jį kauniečių Ritos ir Antano Drungilų šeima įsigijo prieš tris mėnesius. Gyventojai jau buvo įsivedę vandentiekį, sutvarkę namo apdailą. Vėliau buvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl gedimo elektros jungtyje.
Tik praėjus mėnesiui po gaisro šeimai buvo atvežtas savivaldybės turimas namukas, skirtas namų netekusioms šeimoms laikinai apsigyventi. Visą mėnesį apgaudinėjo?
„Širvėnos seniūnija mus visą mėnesį apgaudinėjo. Aš nesupratau, kas vyksta, tik dabar pradedu susigaudyti, kas yra kas“, – kalbėjo Nastopiškio kaime ūkininkaujanti ir namų netekusi Rita Drungilienė.
Moteris sakė labiausiai norinti padėkoti už pagalbą ūkininkui ir seniūnaičiui Arūnui Linkevičiui, netoliese gyvenančiam Rolandui Bružui bei biržietei senjorei Ritai Dagienei. O tinkamos ir savalaikės Širvėnos seniūnijos pagalbos ji sako tikrai pasigedusi.
„Seniūnijos darbuotojai pasirodė tik praėjus dviem dienoms po gaisro. Pirmiausia pas mus atskubėjo A. Linkevičiaus žmona. Ji pasiėmė mūsų tik su pižama buvusią dukrą, ja pasirūpino, aprengė nuo galvos iki kojų. Rūpinosi ir mumis“, – pasakojo moteris.
Apie savivaldybės nupirktą namelį, skirtą padegėliams, šeima sužinojo iš gaisro tyrimo aktą surašinėjusios ugniagesių atstovės. Po to apie jį kalbėjęs ir A. Linkevičius. R. Drungilienė sakė, kad apie namuką teiravosi Širvėnos seniūnijos atstovų. Bet jiems nuolat buvo aiškinama, kad namas netinkamas, vėliau – kad jis remontuojamas.
„Jie mums pasiūlė apsigyventi tvarte, išpjovus jo langelį. Bet jūs pagalvokite, ką tai reiškia. Po to siūlė apsigyventi buvusioje bibliotekoje. Bet mes gi negalim palikti ūkio. Tad tris savaites nakvojome automobilyje“, – pasakojo nuo gaisro nukentėjusi moteris.
Dėl tokių gyvenimo sąlygų peršalo ir susirgo jų nepilnametė dukra. Dėl patirto streso vaikas iki šiol miega neramiai, sapnuoja košmarus. Iki šiol šeima negalėjo išleisti mergaitės į mokyklą.
„Viską išsprendė po savivaldybę pavaikščiojusi biržietė R. Dagienė. Namelis laikinam gyvenimui jau kitą dieną buvo mūsų kieme. Kalbėjome su namelį saugojusios „Biržų rangos“ darbuotojais. Jie sakė, kad per tą mėnesį niekas jo ne tik kad neremontavo, bet ir nebuvo atvažiavę apžiūrėti“, – pasakojo R. Drungilienė.
Moteris skundėsi, kad iki šiol vis dar nesutvarkyta gaisravietė. Krenta ir kelia pavojų apdegusių liepų šakos. Žmonės tebelaukia savivaldybės pažadėto bokštelio ir pjovėjų, kad sutvarkytų pavojų keliančias liekanas.
Treti padegėliai
Namelis, kuris dabar jau yra nutemptas į padegėlių kiemą, nupirktas daugiau nei prieš dešimtį metų. Jis yra Biržų rajono savivaldybės administracijos balanse. Namelis buvo įsigytas specialiai tam atvejui, kad būtų galima apgyvendinti žmones, kuriems sudegė namai. Panašu, kad tai trečia šeima, kuri juo naudojosi po įvykusios nelaimės.
Biržų rajono savivaldybės civilinės saugos specialistė Erika Kazlauskaitė, kurios dispozicijoje yra šis namukas, negalėjo tiksliai pasakyti, pagal kokią sutartį jis perduotas gyventojų šeimai. Ji nežinojo, ir kokia likutinė namelio vertė.
Pagal kokią sutartį buvo perduotas namukas, ji pasiūlė klausti atostogaujančio savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto Vaido Viederio. V. Viederis patvirtino, kad jis rūpinosi namuko perdavimu, pakeitė spynos raktus. Jo žiniomis, su Drungilais sudaryta panaudos sutartis. Specialistas sakė, kad namukas yra prastas, bet iš bėdos tinkamas gyventi ir žiemą. Juolab kad gali būti šildomas elektra ir dujomis. V. Viederis pripažino, kad pagal pareigas rūpintis namuko pristatymu jam nepriklauso, bet jis tai darė iš geros valios.
„Nuėjau ir pasikalbėjau“
Aktyvi biržietė senjorė Rita Dagienė sakė šiai nukentėjusiai Nastopiškio kaimo gyventojų šeimai iškart su bičiuliais bandžiusi padėti, kai tik sužinojo apie gaisrą. Ji sakė, kad žmonės padegėliams daug ką vežė, tačiau šie neturėjo, kur visko padėti.
Po kurio laiko ji sako nuvažiavusi į vietą pasidomėti, kuo galėtų savanoriškai padėti. Tuomet pamatė, kad šeima neturi kur gyventi, o nakvoja automobilyje.
„Nuėjau ryte į savivaldybę, radau merą V. Jarecką su administracijos direktoriumi V. Eiduku, pakalbėjau, jie ir pasirūpino, kad tas namelis būtų atvežtas. Mano supratimu, čia seniūnijos apsileidimas, kad viskas nebuvo tvarkoma anksčiau. Gal kad nebuvo seniūno, jis atostogavo“, – svarstė R. Dagienė.
Neregistruotu nereikia rūpintis?
„Pirmiausia – šie žmonės net neregistruoti mūsų seniūnijoje, o pagal skirtus asignavimus mes galime padėti tik registruotiems seniūnijos gyventojams“, – kalbėjo Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas.
Be to, seniūnas sakė, kad nebuvo skubama vežti namelio, nes patys šeimos nariai nebuvo apsisprendę, ar jie liks čia gyventi, ar ieškos naujos sodybos.
„Jie pagalbos ne prašo, o reikalauja. O seniūnijoje neskuba gyvenamosios vietos deklaruoti“, – kalbėjo S. Eigirdas.
„Mes kai atsikėlėme ir įkūrėme ūkį, pirmiausia skubėjome tvarkytis. Vėliau negalėjome prisiregistruoti, nes buvo sudegę asmens dokumentai. Bet kokiu atveju gyvename šios seniūnijos teritorijoje ir turime čia registruotą turtą, ir ne registracija čia svarbiausia“, – įsitikinusi R. Drungilienė.
Moters manymu, tokie žmonės, kaip Širvėnos seniūnas, neturėtų dirbti. Ji sakė visai kitokią nuomonę susidariusi apie Papilio seniūnijos seniūną, kuris skuba žmonėms į pagalbą ir padeda nelaimėje viskuo, kuo gali.
