Nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje šauktinių sąrašus sudarė speciali kompiuterio programa.
„Sudarytą karo prievolininkų sąrašą planuojame paskelbti iki šios savaitės pabaigos, greičiausiai, penktadienio“, – trečiadienį KAM rengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Sąraše – 25 tūkst. 149 jaunuoliai.
„Šiandien jau dabar yra pareiškę norą virš 700 jaunuolių atlikti karo prievolę. Tai yra geras signalas“, – pažymėjo A. Balčiūnas.
Ketinama pašaukti apie 3,9 tūkst. asmenų
Lietuvos kariuomenės duomenimis, šiemet į NPPKT planuojama pašaukti beveik 3,9 tūkst. asmenų. Taip pat dar keli šimtai aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti dalyvaudami jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Studijuojantieji šalies aukštosiose mokyklose į šauktinių sąrašą nebus traukiami. Tačiau jie gali patekti į sąrašus vieną kartą po studijų baigimo – iki kol sulauks 26 metų amžiaus.
Numatoma, jog sudarytas 2025 m. karo prievolininkų sąrašas ir nurodymai į jį įtrauktiems asmenims bus skelbiami per savaitę po sąrašo sudarymo. Karo prievolininkams rekomenduojama reguliariai tikrinti jiems skirtą informaciją, nes šaukimo nurodymai paštu nėra siunčiami, o už jų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Tuo metu į sąrašą neįtraukti vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės rinktis atlikti karo tarnybą savanoriškai. Jiems bus sudarytos galimybės pasirinkti norimą tarnybos vietą ir laiką bei gauti maksimalias kaupiamąsias išmokas.
Tarnybos pradžia – vasarį
Pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje – Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione.
ELTA primena, kad pernai Seimas pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai. Vienas esminių pokyčių – tarnybos laiko sutrumpinimas: nors prievolininkai šaukiami tarnauti 9 mėnesius, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis gali būti trumpinamas iki pusmečio.
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas praėjusią savaitę LRT televizijai užsiminė, jog ketina inicijuoti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos terminų ilginimo bei moterų šaukimo. Tiesa, pastaroji idėja valdančiųjų gretose sutinkama nevienareikšmiškai.
„Nenormalūs skaičiai“: kas antras jaunuolis netinkamas tarnybai
„Valstybė yra stipri, tiek kiek yra stiprūs jos piliečiai ir taip pat vieningi. Aš nežinau prasmingesnio įsipareigojimo valstybei negu pasiryžimas ją ginti, pasiryžimas atiduoti gyvybę“, – per šauktinių sąrašų sudarymo renginį kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pasak jos, ateityje didelis dėmesys bus skiriamas siekiant gerinti tarnybos sąlygas, patrauklumą, motyvaciją.
Ministrė taip pat žadėjo su atsakingais atstovais aptarti sveikatos problemų įtakos tarnybai klausimus.
„Iš tiesų, kad kas antras jaunuolis nėra tinkamas tarnybai yra nenormalūs skaičiai. Preliminarūs atsakymai yra, kad tai – derinys sveikatos ir motyvacijos“, – teigė ji.
A. Balčiūnas pastebėjo, jog buvo fiksuoti pavieniai atvejai, kai prievolininkai pateikdavo pasenusias pažymas apie mokymąsi aukštosiose mokyklose užsienyje.
D. Šakalienės teigimu, norint didinti šaukiamų jaunuolių skaičių – reikalinga plėsti infrastruktūrą, instruktorių skaičių.
„Mes didinti ribinį skaičių bandome jau keleri metai iš eilės ir apie visuotinį šaukimą deklaruojame kelis metus iš eilės. Deja, personalo ir infrastruktūros situacija – iš esmės nepasikeitusi, kaip mums trūksta šimtų žmonių, kurie galėtų mokyti pašauktuosius karius, taip ir toliau jų trūksta“, – sakė ministrė.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus žiniomis, dabartinė infrastruktūra leidžia priimti apie 4 tūkst. šauktinių.
Nuo kitų metų – pokyčiai
Pastaraisiais keletą metų šauktinių skaičius auga maždaug po 20 karių. 2024-aisiais į tarnybą buvo pašaukta apie 3,9 tūkst. jaunuolių, maždaug pusė jų tarnybą pasirinko atlikti savanoriškai.
Nuo šių metų sausio 1 dienos jaunuoliai, sulaukę 17-ojo gimtadienio, per vieną mėnesį privalės susisiekti su kariuomenės Karo prievolės komplektavimo tarnyba, kur bus organizuojamas pirminis sveikatos patikrinimas dėl tinkamumo karo tarnybai. Taip siekiama pasiruošti būsimai karo prievolės pertvarkai, ji prasidės kitąmet.
Praėjusiais metais priimta šauktinių reforma numatoma, kad atlikti karo tarnybą bus šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys tą padaryti galėtų nuo 18 iki 39 metų.
Studentams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, tarnyba galės būti atidedama, sudarant sąlygas ją atlikti pareiškus norą.
Taip pat nuo dešimties iki 12 mėnesių pailginta alternatyviosios tarnybos trukmė. Taip pat tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, bus kviečiami į tarnybą trims mėnesiams.
Pasak A. Balčiūno, skirtingų tarnybos atlikimo būdų atsiradimas lems bendro skaičiaus augimą.
Šakalienė: šauktinių tarnybos ilginimas atitolintų divizijos personalo parengimą
D.Šakalienė sako, kad šauktinių tarnybos ilginimas atitolintų personalo parengimą kariuomenės divizijai.
„Jeigu kažkas nori ilginti tarnybą, turi taip pat sau pripažinti, kad tai dar keleriais metais atitolintų mūsų nacionalinei divizijai reikalingo personalo parengimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė D. Šakalienė, paklausta, ar Lietuva turėtų ilginti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, ar ją trumpinti.
„Jau nekalbant apie tai, kad dvejų tarnybos metų laikotarpis, ko gero, nemažai daliai jaunuolių tėvų primena sovietmetį, kai dveji metai tarnybos, turbūt, ne visai geras konotacijas kėlė“, – pridūrė ministrė.
Pasak krašto apsaugos viceministro Karolio Aleksos, tarnybos ilginimas iki dvejų metų lemtų mažesnį parengiamų šauktinių skaičių, o dėl to būtų mažiau pasirašančiųjų profesinės karo tarnybos kontraktus.
„Vadinasi, profesinės karo tarnybos skaičiai bus truputėlį mažesni, nes šaltinis iš privalomosios pradinės karo tarnybos yra gana ženklus. Tai šitoje vietoje mes gana lėtiname tą procesą ir tai yra rizika. Ir toje vietoje taip pat yra svarbu, kad ir aktyviojo rezervo formavimas lėtės“, – kalbėjo K. Aleksa.
Jo teigimu, siekiama esančiųjų aktyviame kariniame rezerve skaičių „padidinti gana sparčiai“ iki 50 tūkstančių.
Dėl moterų šaukimo tikisi sutarimo visuomenėje
K. Aleksa taip pat pažymėjo, kad dėl privalomo moterų šaukimo į karinę tarnybą reikia plataus visuomenės sutarimo.
„Dabar matome visuomenės palaikymą akivaizdų dėl vaikinų šaukimo ir palengva ėjimą link didesnių skaičių, tačiau dėl merginų, moterų tie skaičiai nėra tokie geri“, – sakė viceministras.
„Čia visų mūsų darbas, tiek visuomenės, tiek politinės bendruomenės kalbėti, diskutuoti, kadangi tai yra erdvė. Pirmiausia, per savanoriškumą, bet ateity reikia žiūrėti į galimybes“, – pridūrė K. Aleksa.
Šauktinių tarnyba Lietuvoje dabar trunka devynis mėnesius, tačiau dalis politikų ir kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad ji galėtų būti ilgesnė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
