„Tačiau jei žmogus suserga, jis turi padėti keisti gyvenimą“, – tvirtino medikas, nemėgstantis kalbėti apie save, o tik apie tai, kas svarbiausia žmonėms, – sveikatą. Ir net atsisveikindamas su kiekvienu palinki niekada daugiau nebesusitikti. Taigi ką daryti, kad su tokia neganda kaip vėžys niekada nereikėtų susitikti, o susitikus – kuo toliau palydėti ir atsisveikinti.
Natūralus maistas
Pasak J.Ruolios, vėžiu susergama tada, kai nusilpsta mūsų imunitetas, neatlaikęs kovos su stresais, gyvenimo būdu, mityba ir netinkamu mąstymu. Viena iš didžiausių mūsų bėdų – atsiradęs didžiulis konservantų kiekis, kurio gausu beveik visuose produktuose. Trys ketvirtadaliai vėžinių susirgimų susiję su vadinamųjų antimedžiagų pertekliumi: herbicidai, pesticidai, kitos cheminės medžiagos naudojamos auginant ir gaminant maisto produktus, taip pat žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, nuodijantys organizmą.
Fitoerapeuto teigimu, reikia valgyti kuo natūralesnį maistą, tarkime, paprastą duoną, iškeptą be konservantų, natūralius vaisius, daržoves. Atsigręžti į protėvių mitybos tradicijas fitoterapeutas siūlo ne veltui: tiek daug jaunų pacientų, kiek šiais laikais, onkologijos klinikose jis dar nėra matęs, todėl jo įžvalgas patvirtina ir patirtis, ir onkologijos vadovėliai.
O štai vandenį, J.Ruolios teigimu, iš tiesų galima vadinti gyvybės šaltiniu. Per parą žmogus išskiria pusantro litro šlapimo, 750 ml prakaito, 400 ml iškvėpuoja, 150 ml netenka su išmatomis: „Jei iki pusantro litro suvartotume vandens, tai tikrai „išplautume“ vėžines ląsteles, – patikino gydytojas. – Tačiau vandenį gerti reikia po du gurkšnius, kad neatskiestume virškinimo fermentų. Nederėtų piktnaudžiauti kava ir kokakola, juk šie gėrimai „pavagia“ svarbius organizmui mineralus.“
Mityba kaip terapija
„Mityba gali tapti vienu iš vėžio terapijos veiksnių, – sakė fitoterapeutas. – Ir tikrai tai gali būti skanus, gydantis ir saugantis nuo recidyvų maistas, subalansuotas ir naudingas.“ Jis teigė, kad nėra vienos dietos sergant vėžiu. Kiekvienas pacientas unikalus, todėl ir sudarant meniu turi būti atsižvelgiama į biologinius kiekvieno paciento veiksnius, psichosocialines, kultūrines maisto savybes. Kasdien žmogui su maisto racionu reikia gauti apie 100 maisto medžiagų: aminorūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų, pagrindinių riebiųjų rūgščių, angliavandenių, vandens. Priešingu atveju išsivysto ligos, kurias ir sukelia minėtų medžiagų trūkumas.
Baltymų derinimas
Onkologiniams ligoniams baltymų reikia daugiau nei sveikiems žmonėms. Jei trūksta baltymų, sumažėja darbingumas, taip pat sumažėja kraujo ląstelių gamyba kaulų čiulpuose, susilpnėja imunitetas. Sutrinka fermentų, hormonų gamyba įvairiose liaukose. Baltymų yra pieno produktuose, kiaušiniuose, mėsoje, žuvyje, sojose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, pupose, mielėse. Mažiau jų yra ryžiuose, grūduose, bulvėse, daržovėse, vaisiuose. Sergantiesiems sunkia liga labai svarbu, kad maistas būtų vertingas ir lengvai pasisavinamas. Todėl fitoterapeutas siūlo derinti gyvūninės ir augalinės kilmės baltymus: tarkime, išvirta bulvė su lupena ir kiaušiniu, liesa varškė su linų sėmenų aliejumi, bulvė su sūriu, grūdai su riešutais, ryžiai ir tofu, pupelės ir kukurūzai, pienas ir sutraiškyti kviečiai, kiaušiniai ir sutraiškyti kviečiai, pienas ir kiaušiniai gali būti puikūs užkandžiai.
Riebalai – energijos šaltinis
Riebalai ir aliejai pagerina patiekalų skonį ir yra energijos šaltinis, du kartus gausesnis nei baltymai ir angliavandeniai. Onkologiniams ligoniams, jei jie neturi antsvorio, dažniausiai reikia daugiau riebalų ir aliejų. Tai – ir grietinė, sviestas (ypač lydytas), augaliniai aliejai. Labai svarbu riebalų ir aliejų kokybė. Kuo natūralesni riebalai, tuo geresni. Reikia vengti sintetinio margarino, sintetinių riebalų ir rafinuotų augalinių aliejų. Taip pat derėtų mažinti paslėptų riebalų (riebios kiaulienos, lašinių, taukų, riebių dešrų, dešrelių) vartojimą. Parai reikėtų 30 g riebalų (3 valgomųjų šaukštų aliejų, sviesto).
Pagardams su daržovėmis geriausia vartoti šalto spaudimo aliejų. Galima naudoti ir margariną, kuriame yra 60–70 proc. natūralaus augalinio šalto spaudimo aliejaus. Kepimui taip pat tinka natūralūs alyvuogių, saulėgrąžų, lydyto sviesto, paprasto natūralaus sviesto, grietinės mišiniai. Bent kas antrą dieną būtina valgyti skumbres, menkes ir kitas žuvis, turtingas omega-3 riebalų rūgščių.
Silkės su galvomis
Netgi silkė gali tapti gydančio meniu dalimi. „Pirkite silkes su galvomis, supakuotas metalinėse dėžutėse, – patarė fitoterapeutas. – Išmirkykite iki reikiamo sūrumo. Nupjaukite galvas, išimkite vidurius, ištraukite kaulus, nuplaukite, nusausinkite ir daugiau vandeniu neplaukite. Pasiruoškite natūralių saulėgrąžų ir alyvuogių aliejaus mišinio 700 ml, pakaitinkite iki 60 °C su laurų lapeliais, aštriais ir saldžiais čili pipirais. Nulupkite nuo silkės odą, nuluptą silkę supjaustykite ir dėkite į stiklainį su aliejaus mišiniu ir prieskoniais iki viršaus. Nedėkite svogūnų, juos įdėsite prieš valgydami. Uždarytą stiklainį su aliejumi ir prieskoniais įdėkite į šaldytuvą. Valgykite kasdien po 2–3 silkės gabaliukus, vis nupildami aliejų mišinio. Taip išsaugosite daug omega-3 ir kitų riebalų rūgščių, kurios bus panaudotos organų ir audinių ląstelėms bei imuninei sistemai stiprinti bei atnaujinti.“
Gydantis medus
Medus – ne tik vertingas angliavandenių šaltinis. Jame yra ir apie 200 biologiškai aktyvių ir vertingų junginių. Vertingiausias grikių medus. Onkologiniams ligoniams tarp chemoterapijos kursų, remisijos, taip pat ir tam, kad vėžys nepasikartotų, verta vartoti kasdien po 4–5 tabletes ar 1–2 valgomuosius šaukštus bičių duonelės, žiedadulkių, medaus, ypač tada, kai prastėja kraujo rodikliai, mažėja T ir B limfocitų, monocitų, granulocitų, eritrocitų, hemoglobino, trombocitų ir kitų kraujo elementų arba prastėja kepenų biocheminiai rodikliai (ALT, AST, GGT ir ŠF).
Mėsa su daržovėmis
Su vėžiu sergančiais pacientais dirbantis fitoterapeutas Juozas Ruolia nesiūlo atsisakyti mėsos. „Žinau daug atvejų, kai susirgęs vėžiu žmogus imasi griežtos vegetariškos mitybos. Tačiau per 20 metų mano praktikoje nebuvo nė vieno atvejo, kai, atsisakius mėsos, tyrimai pagerėjo, vėžys nustojo augti. Pažįstu ir vegetarų, susirgusių storosios žarnos vėžiu“, – sakė fitoterapeutas. Gyvūninės kilmės baltymai yra biologiškai vertingesni už augalinės kilmės baltymus, nes juose yra 20 aminorūgščių, žaliavų nukleorūgščių gamybai, jie iš karto pasisavinami organizme. Įvairios mėsos reikia valgyti kaip faršo gaminių, kad fermentai (proteazės) ją suvirškintų, o bakterijos suskaidytų iki aminorūgščių. „Svarbu, kad mėsa nepūtų žarnyne!“ – sakė gydytojas.
Jei suvalgysite kąsnį mėsos ir kąsnį daržovių, kasdien gausite gyvybiškai būtinų vitaminų – A, C, E ir seleno, kuris užtikrina 6 priešvėžinių fermentų funkcionavimą. Fermentai su selenu pastebi net mutacijas ir laiku praneša tam tikroms ląstelėms, kurios kaip sanitarės sutvarko situaciją.
Prastas virškinimas
Daug bėdų sukelia tai, kad suvalgytas maistas metų metus buvo prastai suvirškinamas, nekreipta dėmesio į tokius pavojaus signalus, kaip pilnumas, pūtimas skrandžio plote. „Juk prastai kramtome, stengiamės kuo greičiau nuryti, skubame pavalgyti, nors, išsiugdę įprotį valgyti lėtai ir ilgai kramtyti kąsnį, daug bėdų galėtume išvengti“, – patikino gydytojas.
Taigi maistas, patekęs į skrandį, tėra tik apvirškinamas, o į žarnyną nukeliavus neapvirškintiems mėsos gabalams, viršenybę ima puvimo bakterijos. Puvimas išskiria milžiniškus kiekius nuodų ir kartais tai būna paskutinis lašas organizmui. Taigi silpstantis kūnas dar turi kovoti ir su toksinėmis medžiagomis, atliekų pertekliumi.
Svarbu rūpintis žarnynu
Tai štai kodėl, pradėjus kauptis ir išsiskiriant nemalonaus kvapo dujoms kas valandą, esant užkietėjimams, viduriavimams, labai svarbu vartoti vaistažoles su kartumynais (karčiojo pelyno – flegmatikams, melancholikams; karčiojo trilapio puplaiškio – sangvinikams ir melancholikams). Kiaulpienių lapai, šaknys ir visų kartumynų turinčios vaistažolės su plačialapių ir siauralapių gysločių lapais, medetkų, ramunėlių žiedų arbatomis vartojamos prieš valgį. Kartumynai nepamainomi esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegimui, opoms, pelynų arbata prieš valgį galima praskalauti burną ir išspjauti. Jei jaučiate vidurių pūtimą, gurgėjimą, viduriuojate ar atvirkščiai – viduriai užkietėjo, reikia nepamiršti prieš valgį paskalauti burną karčiųjų pelynų arbata ir išspjauti, vartoti vaistažolių mišinius, atitinkamas bakterijas, „Wobenzym“. Vidurių užkietėjimus šalina alijošių sultys, vartojamos prieš valgį (ryte – 3–4 valgomieji šaukštai, per pietūs – 2–3 valgomieji šaukštai, vakare – 1–2 valgomieji šaukštai – 2 savaites), bei kiti augalinės ląstelienos turintys papildai.
Labai svarbu, pasak fitoterapeuto J.Ruolios, kad neperdirbtas maistas sudarytų didžiausią dalį raciono. Bet reikia tinkamai jį paruošti. Lapinės daržovės verdamos praranda iki 70 proc. mineralų ir vitaminų, o štai mikrobangų krosnelėse suardoma riebalų rūgščių struktūra. Kepimas aliejuje saugesnis, o geriausia 2–3 minutes patiekalą apkepti, o paskui – troškinti. Žinoma, bulvių troškinti nepatartina, geriau apkepti riebaluose.
Dešimt Juozo Ruolios įsakymų
Kad vėžys neatsirastų ir nesikartotų
1. Kasdien suvalgyti dvi stiklines smulkintuvu susmulkintų daržovių.
2. Per dieną suvartoti mažiausiai vieną litrą vandens.
3. Vengti daigintų grūdų ir jų sulčių, greipfrutų, bičių pienelio ir labai raudonos lašišos.
4. Česnakus sutraiškyti ir valgyti po sutraiškymo prabėgus penkiolikai minučių.
5. Kasdien suvalgyti po 10 uogų.
6. Įvairios mėsos valgyti tik kaip faršo gaminių, kad mėsa nepūtų žarnyne.
7. Termose užplikytą (1–2 valgomieji šaukštai ežiuolių 500 ml vandens) ežiuolių arbatą gerti 21 dieną su 7–10 dienų pertrauka.
8. Onkologiniams ligoniams kiekvieną dieną vartoti apie 200 mikrogramų seleno, nesergantiems – „Triovit“ po 1 tabletę dukart dienoje.
9. Į 600–700 ml vandens išspausti 1–3 citrinų sultis, įdėti medaus, per dieną išgerti.
10. Patyrus stresą, po liežuviu padėti „Neurexan“ tabletę (keturis kartus per dieną) arba vakare po 18 val. išgerti „Herbastress“ arba kitų gydytojo paskirtų vaistų. Atminkite, kad streso metu išsiskiria 14 organizmą ardančių medžiagų ir 6–10 valandų imuninė sistema nedirba. Tai pavojinga gripo epidemijų metu, esant bronchitui, plaučių uždegimui, taip sudaromos sąlygos augliams atsirasti, atsinaujinti.
Paruošė Lijana Cibulskienė
