Mažėjančio vartojimo ir didėjančių mokesčių slegiamos verslo įmonės vis dažniau užsimoja apkarpyti darbuotojų atlyginimus, neišskiriant ir vadovų. Tuo metu valdžia su žmonėmis nesolidarizuojasi.
Tiesa, pirmasis žingsnis dažniausiai - darbo efektyvinimas ir darbuotojų, be kurių įmanoma apsieiti, etatų mažinimas. Mažinti darbo užmokestį įmonėms nelengva - baiminamasi, jog darbuotojai praras motyvaciją, taip pat - netekti geriausių specialistų.
Pačių verslininkų ir ekspertų manymu, vadovų atlyginimų mažinimas realaus poveikio įmonių finansams neturi. Vis dėlto, prisireikus mažinti algas, toks žingsnis laikomas reikalingu dėl psichologinių priežasčių - taip išreiškiamas solidarumas su kolektyvu, išlaikoma sveika atmosfera ir parodoma, jog taupyti iš tiesų neišvengiama.
Tuo metu valdžia su žmonėmis nesolidarizuojasi - pranešimai apie įvairiose valdiškose institucijose išmokamus priedus ir premijas ne tik diskredituoja naujosios Vyriausybės deklaracijas apie visuotinį taupymą, bet ir ima ne juokais piktinti žmones dėl to, kad viešai sakoma viena, o realiai visa našta užkraunama ant verslo ir paprastų piliečių pečių.
Minus 30 proc.
Arūnas Pasvenskas, AB „Klaipėdos kartonas“ generalinis direktorius
Nuo sausio 1 dienos mano atlyginimas mano paties ir įmonės valdybos sprendimu mažėjo 30 proc. Siūliau mažinti 15 proc., bet valdyba pridėjo dar tiek pat. Atlyginimas sumažintas ir kitiems: aukščiausio lygio vadovams, direktoriams - 20 proc., kitiems darbuotojams - maždaug 15 proc.
Susirūpino dar pernai
Aloyzas Kuzmarskis, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius
Kompanijos vadovo ir visų darbuotojų atlyginimai nustatomi pagal kompanijos išgales. Taupymo, ekonominio režimo, nebūtinų išlaidų mažinimo klausimais bendrovės vadovybė susirūpino jau 2008 m. antrąjį pusmetį, jiems skiriamas nuolatinis dėmesys, yra sukurta kompleksinė taupymo, visų resursų racionalaus panaudojimo programa, kuri nuolat aptariama ir koreguojama.
„Esame stabilūs“
Leonas MakūnasAB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius
Dėl mano atlyginimo sprendžia valdyba. Jis yra susietas su įmonės darbuotojų atlyginimu ir yra 5 vidutiniai - šiuo metu vidutinis siekia apie 2200 litų „ant popieriaus“ ar truputį daugiau - atlyginimai. Kol kas kalbos dėl atlyginimų mažinimo įmonėje nebuvo, tikimės apsieiti be to. Esame gana stabilūs, nes vandens suvartojimas negalėtų labai drastiškai kristi.
„Ir taip nedaug uždirbame“
Jelizaveta Daugininkienė, UAB Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė
Mano atlyginimo dydis priklauso nuo vidutinio įmonės darbuotojų atlyginimo dydžio ir yra nustatomas įmonės valdybos. Nesiruošiame mažinti atlyginimų nei darbuotojams, nei vadovybei. Aš nerimauju jau vien dėl to, kad negalėsime jų kelti. Žmonės ir taip pas mus uždirba nedaug - iki 2500 litų „ant popieriaus“. Ar tai alga vyrui, kurių pas mus daugiausia ir dirba, juolab kai dabar taip pabrango viskas?
Mes kontroliuojame pirkimą, mažiname programas, pavyzdžiui, nepirksime šiemet autobusų, kaip buvome numatę. O atlyginimai ir taip maži. Be to, jie jau yra sumažėję, nes dabar turime pakankamai darbuotojų, todėl jie dirba mažiau nei tuomet, kai žmonių labai trūko. O atlyginimas juk priklauso nuo darbo laiko.
Aš manau, kad atlyginimų mažinimas aktualiausias dabar toms įmonėms, kurios finansuojamos iš biudžeto, arba privačioms, kurių darbo apimtis labai mažėja.
„Populistinis žingsnis“
Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas
Nemanau, kad vadovų atlyginimo mažinimu galima išspręsti krizės padarinius. Čia reikia visiškai kitokių, ekstremalių ir kūrybingų sprendimų. Bet kokios priemonės yra geros, jeigu jos ne kvailos. Vadovo darbo užmokesčio mažinimas išsprendžia labai mažai, tai - labiau populistinis, solidarizuojantis žingsnis.
O visų darbuotojų atlyginimų mažinimas? Taupymas - vienas iš svarbių dalykų krizės akivaizdoje, bet jei galima apsieiti be atlyginimų mažinimo, reikėtų taip ir padaryti, nes galima pralošti geriausius specialistus, susilpnėti prieš konkurentus. Racionalus vadovas tokia priemone naudotis nepuls vien dėl to, kad taip daroma valstybinėse įstaigose. Versle veikia kitokie principai.
„Būtų nesveika atmosfera“
Aldas Kliukas, UAB „Pamario restauratorius“ direktorius
Tik savaitė, kaip dirbame po Naujųjų, todėl pasakyti, kaip darysime su atlyginimais, dar sunku - iki vasario, kai bus mokamos algos už sausį, dar turime laiko. Kalbant apie taupymą, bandome eiti tokiu keliu - mažiname darbuotojų skaičių. Žiemą mūsų darbo apimtis visada mažesnė. Mažėja darbininkų, atsisakome ir pusantro etato administracijoje. O dėl tų, kurie liko, atlyginimų - pasistengsime žmonių neliūdinti. Atlyginimo mažinimas kerta per žmonių norą dirbti, suinteresuotumą, motyvaciją. O jeigu tektų mažinti? Žinoma, pradėtume nuo savęs, t. y. nuo vadovų! O kaip kitaip pasakysi apie tai žmonėms? Tik pradėdamas nuo savęs, kitu atveju atmosfera kolektyve pasidarytų nesveika.
„Žuvis saugotis turi nuo galvos“
Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
Šiuo atveju labai tinka palyginimas apie tai, kaip stipriai taupo verslas, ir kaip netaupo valdžia. Antikriziniame plane Vyriausybė numatė susimažinti atlyginimus 12 proc., o bendras išlaidas - 15 proc. Tačiau nėra aišku, ar tai įgyvendinama, ir kaip. Vyriausybė buvo įsipareigojusi per mėnesį pateikti detalizaciją, bet jos kol kas nėra. Taigi iki galo neaišku, kaip bus taupoma - galbūt tik atsisakyta dalies etatų, kurie yra neužimti. Faktinio taupymo tada nebus.
Čia reikia pasakyti, kad yra formalusis ir realusis taupymas. Valstybinės institucijos formaliai įsipareigojo sutaupyti, ir nemažai jų išsimokėjo įvairius priedus ir paskatinamąsias premijas. Yra didžiulė praraja tarp to, ką daro verslas, ir valdžios supratimo bei veiksmų. Yra dalis politikų, kurie gal ir supranta, kad reikia ir kaip reikia veržtis diržus, bet valdžios sluoksniais leidžiantis žemyn tas supratimas kažkur nuskęsta - biurokratai taupymo poreikio jau nejaučia.
Verslas taupo realiai - nebegalint parduoti produkcijos darbuotojų išlaikymas yra lėšų švaistymas. Tai, kad atlyginimus susimažina ir vadovai, turi psichologinį poveikį - skatina solidarumo jausmą. Tokiu pačių vadovų arba akcininkų sprendimu norima darbuotojams parodyti ir tai, kad taupymo poreikis - didžiulis. Sakoma, kad žuvis genda nuo galvos, vadinasi, ir saugotis turi pradėti nuo jos.
Dar kartą apie netaupančius
„Vakarų ekspresas“ vakar jau rašė, jog papildomos išmokos 2008-aisiais neaplenkė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos: jos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus įsakymu arti šimto iš 380 darbuotojų išmokėta 130 tūkst. litų.
Buvęs Klaipėdos apskrities viršininkas savo pavaldiniams pernai skyrė iki 80 proc. mėnesinio uždarbio dydžio siekusias premijas.
Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino sprendimu praėjusių metų gruodį skirtos po daugiau nei 4 tūkst. litų premijos 25 kanceliarijos darbuotojams. Iš viso priedams mokėti iš darbo užmokesčio fondo atseikėta 103 tūkst. litų.
Kai kurie teismai 2008 metų pabaigoje išsimokėjo tūkstantines vienkartines priemokas teisėjams ir teisėjų padėjėjams. Kai kuriems teisėjams mokėtos priemokos siekė beveik po 8 tūkstančius litų. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai pasidalino per 143 tūkst., Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai - daugiau kaip 177 tūkst., Kauno apygardos administracinio teismo teisėjai - per 58 tūkst. litų.
Giedrė Norvilaitė
