Savo pasakojimu iš studijų laikų vyras pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje:
„Mano aplinkos žmonės nepraleidžia klausimo;
- Tu gi iš VDA, tau dėstė Gasiūnas ?
Atsakau - Taip, aš iš VDA ir man dėstė tas b****.
Paprastai užtenka tokio atsakymo, kad daugiau nekiltų klausimų ar šioj garsioj istorijoj yra daugiau tiesos ar ne. Tik vėliau seka tarsi smalsus teiginys – „Ir tu, ir visi kiti girdėjo apie jo bajerius su mergom?“
- Aš ne tik girdėjau, bet ir mačiau.
Mergos mergom, bet Gaskos (taip jį tuo metu vadino) liguistai nuožmus terorizmas bendravime buvo jau daug ką užp****. Esmė buvo paprasta - arba tu pritampi prie jo, arba ne. Aš buvau iš pastarųjų. Mano konfliktas su juo užsimezgė jau nuo pat pirmo kurso ir periodiškai tęsėsi šešis metus, kas kainavo nemažai bjaurių emocijų. Ir tik dėl to, kad buvau kitoks.
Studentų tarpe vieni jo bijojo, kiti, reikia pripažinti, jautė patologinės sielos artumą, o dalis laikėsi neutraliai. Bet tuo metu buvo sunku suvokti, kam gali patikti šizofreniniai kliedesiai, kuriais buvo tarsi oficialiai žavimasi? Ir tai toli gražu nebuvo kažkokia asmeninė meno filosofija, o panašiau skambėjo į perp**** poeto demagogiją.
Jis nepernešdavo asmenybių, kitokios pasaulėžiūros, ne „tokio“ tapybos stiliaus ir, žinoma, gero, stipraus ir taiklaus humoro. Visi, kurie gebėjo ironiškai replikuoti Gasiūno skiedalus, tapdavo grėsme jo autoritetui.
Kartą, kai Gasiūnas bandė peržengti privatumo ribas, esu pasakęs: „Atsip*** na****, nes perp*** jab***.
Nuo to momento jis laikėsi atokiau nuo merginų, su kuriomis aš bendravau. Negalėdamas tiesiogiai man pakenkti, tai darė per savo stukačius. Tiesiog smukdė pažymiais.
Aš nebuvau paklusnus, pavyzdingas ir lojalus sistemai studentas. Greičiau priešingai - chuliganavotas snarglius. Bet tai, tikėtina, ir lėmė, kad Gasiūnas laikėsi atokiau nuo manęs, nes paprasčiausiai bijojo prarasti paskutinius dantis. Buvau prisižadėjęs, kad po magistro studijų savaime pasigausiu jį tamsiam Šanchajaus skergatvyj. Bet taip jau atsitiko, kad per šešiolika metų nuo studijų pabaigos, taip jo ir nesutikau.
Vienu žodžiu. Gerai suprantu ir labai gaila tų kolegų, kurie žymiai labiau negu aš, nepelnytai patyrė šį „pedagoginį talentą”.
Nežiūrint į tai, VDA buvo ir neabejoju, kad yra talentingų, puikių ir net kilnių dėstytojų“, - savo paskyroje skelbė žinomas režisierius.
Primename, kad po anoniminių kelių Vilniaus dailės akademijos studenčių išpažinčių apie seksualinį priekabiavimą, lytinius santykius ir išgertuves su Nacionalinės meno premijos laureatu, profesoriumi Jonu Gasiūnu ryžosi prabilti dar daugiau merginų, ne tik tinklaraštyje „Akadės paslaptis“, bet ir socialiniuose tinkluose.
Merginos rašo, kad dėstytojas esą liepdavęs studentams kartu girtauti, taip pat skirdavo studentėms seksualinio pobūdžio menines užduotis. Dienos šviesą išvysta vis daugiau istorijų apie profesoriaus Gasiūno nederamą elgesį, tačiau studentai teigia bijantys apie tai pasakoti viešai.
Po įsiplieskusio sekso skandalo Gasiūnas susitinka su akademijos rektoriumi ir po valandą trukusio pasitarimo iš kabineto išeina jau likęs be darbo. Gasiūnas pateikė atsistatydinimo prašymą.
