Mieste pagaliau inventorizuoti pastatai, turintys asbesto gaminių. Tačiau kada ir kaip atsikratysime sveikatai kenksmingos medžiagos, neaišku.
Nuodingo, vėžines ligas sukeliančio asbesto gaminiais Lietuvoje padengta apie 70 procentų visų gyvenamųjų namų stogų. Šiferiu su šia sveikatą ėdančia chemine medžiaga dengti visuomeniniai pastatai, būstai. Gyvename tarsi greta tiksinčios bombos, nes nemokšiškai pajudinus asbesto gaminius galima susirgti net vėžiu.
Liepė, tai ir suskaičiavo
2008 metais balandžio 17 dieną šalies Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Asbesto šalinimo programą. Ji pradėta vykdyti nuo 2008 metų ir tęsis iki 2013-ųjų.
Todėl 2009–2010 metais savivaldybėms buvo pavesta inventorizuoti viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose namų valdų pastatuose esančius asbesto turinčius gaminius, sisteminti ir kaupti inventorizacijos duomenis.
Sausio 31-ąją Panevėžio miesto savivaldybė kaip tik ir baigė inventorizuoti viešojo naudojimo, visuomeninės paskirties, gyvenamuosiuose ir kituose namų valdų pastatuose esančius asbesto turinčius gaminius. Iš viso Savivaldybei pateiktos 1 283 asbesto turinčių gaminių inventorizacijos ataskaitos. Daugiausia jų nustatyta privačiuose gyvenamuosiuose namuose ir ūkiniuose pastatuose bei daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.
Preliminariais duomenimis, inventorizuota 4 tūkstančiai tonų mieste esančių asbesto turinčių gaminių.
Pažadėti milijonai
Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė sako, kad gyventojai ypač suskubo teikti ataskaitas paskutinėmis sausio dienomis.
„Vien sausio 31-ąją jų gavome apie šimtą, – prisiminė tarnautoja. – Tačiau tai nereiškia, kad suskaičiuoti visi mieste esantys kenksmingojo asbesto gaminiai. Manome, kad vis dar liko ir nepateikusiųjų ataskaitų. Todėl norime gyventojus pakviesti tai padaryti iki kovo 1 dienos. Pagal ataskaitas sudarytus asbesto turinčių gaminių sąrašus Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai privalome atiduoti iki kovo 31-osios.“
Inventorizacija bus atlikta, o kas toliau? Koks inventorizacijos tikslas?
„Tikslas – nustatyti, kiek pastatuose yra jiems statyti panaudotų asbesto turinčių gaminių, įvertinti, kokia šių gaminių būklė, – aiškino R. Taučikienė. – Turint šiuos duomenis bus parengtos asbesto turinčių gaminių šalinimo iš aplinkos valstybės paramos programos. Tačiau šiandien dar negaliu pasakyti, kada programa bus pradėta įgyvendinti. Juolab kad neaiškus jos finansavimas.“
Kaip patvirtinta Vyriausybės 2008–2013 metų asbesto šalinimo programoje, pagal inventorizacijos rezultatus ketinama atrinkti labiausiai asbestu užterštus rajonus, nustatyti šios kenksmingos medžiagos turinčių atliekų šalinimo pajėgumus, numatyti asbesto turinčių gaminių šalinimo iš aplinkos prioritetai. Jais vadovaujantis bus sukurtas šios kenksmingos medžiagos turinčių gaminių šalinimo iš aplinkos skatinimo mechanizmas ir remiami asbesto turinčių gaminių šalinimo iš aplinkos investiciniai projektai.
Kaip išsiaiškinome, 2008 metų pavasarį šalies Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą Asbesto šalinimo programą. Jai įgyvendinti buvo numatyta skirti 23 mln. litų. Tačiau šių pinigų taip ir nebuvo sulaukta, ir neaišku, ar jie bus skirti. Apie tai „Panevėžio balsui“ paaiškino Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Raimonda Karnackaitė.
„Nėra aišku, kiek tų lėšų reikės, – kalbėjo ji. – Be to, žinant dabartinę ekonominę situaciją šalyje, galima tikėtis, kad minėta programa bus finansuojama pagal galimybes. Iki kovo 31 dienos asbesto gaminiai turi būti inventorizuoti visoje šalyje. Po to ministerijos specialistai apdoros medžiagą. Ji bus pateikta šalies Vyriausybei. Vadovaujantis šia medžiaga bus sprendžiamas finansavimo klausimas. Pirmiausia reikia nustatyti tvarką, o nuo jos priklausys, kiek lėšų reikia asbesto gaminiams pašalinti.“
Asbesto geriau neliesti
R. Karnackaitė patarė patiems savavališkai neliesti asbesto gaminių.
„Asbesto šalinimu turi rūpintis specialistai. Jokiu būdu negalima gyventojams savarankiškai nuimti stogo dangą. Be to, svarbu žinoti, kad šalinant asbesto turinčias medžiagas būtina pasirūpinti darbuotojų sveikata (naudoti tinkamas asmens apsaugos priemones). Kad kuo mažiau asbesto plaušelių patektų į aplinką, atliekant ardymo darbus rekomenduojama naudoti specialią rišamąją medžiagą. Nuimtą šiferį būtina saugiai specialioje pakuotėje nuvežti į tam skirtą sąvartyno aikštelę. Beje, jokiu būdu negalima jo naudoti dar kartą – sode, ūkinių pastatų stogams. Reikia suprasti, kad panaudoti asbestcemenčio lakštai ypač pavojingi ir gali sukelti didelius sveikatos sutrikimus“, – perspėjo ministerijos darbuotoja, tačiau negalėjo konkrečiai pasakyti, kada šalies Vyriausybė atras lėšų asbestui sunaikinti ir kiek tų lėšų bus surasta.
Draudimo dešimtmetis
Beje, būtina nepamiršti, kad jau nuo 2000 metų sausio 1 dienos Lietuvos Vyriausybės nutarimu uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus statomuose visuomeninės paskirties objektuose: ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose. Nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, uždrausta naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius. Nors yra priimti tokie draudimai, asbesto problema išlieka. Šios kenksmingos medžiagos gaminiais dengti daugiabučių balkonai, individualių namų stogai, šilumos mazgai, o lopšelių-darželių teritorijose stovi pavėsinės, dengtos asbestcemenčio šiferio lakštais. Tiesa, kol šis sveikatai kenksmingas gaminys nejudinamas, pavojaus nekelia.
Lietuvoje asbesto problema daugelį metų buvo ignoruojama. Tai rodo ir faktas, kad valstybiniame profesinių ligų registre nebuvo užregistruotas nė vienas profesinio plaučių vėžio atvejis, nors veikė net keletas asbestcemenčio gamyklų. Tik Nepriklausomybės laikotarpiu, suaktyvėjus domėjimuisi asbesto problema, remiantis Lietuvos higienos instituto mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, 1992–2001 metais užregistruoti 125 mezoteliomos atvejai. Kasmet Lietuvoje nustatoma 1500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų 50 per metus gali būti sukelti asbesto.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
