„Čia buvo sena svajonė ir pasirinkau. Tai nėra tik vaikinų specialybė, daug merginų, labai populiaru šiuo metu“, - pasakoja orlaivio pilotavimo 5 kurso studentė Onutė.
Vilniaus Gedimino technikos universitete orlaivio piloto studijos – pačios brangiausios. Vieneri metai čia kainuoja 12 tūkst. €, mat universitetas turi išlaikyti nemažą orlaivių parką.
„Nupirktas yra skrydžių valdymo procedūrų treniruoklis, 3 nauji vienmotoriai ir vienas dvimotoris orlaivis. Taip pat 2 sraigtasparniai“, - skaičiuoja VGTU Aviacijos instituto direktoriaus pavaduotojas Darius Rudinskas.
Onutei pasisekė, ji už mokslą nemoka, mat jos pažymiai aukšti, tačiau šiame institute yra ir mokančių po 12 tūkst. eurų per metus studentų.
O štai tame pačiame universitete socialiniai mokslai – 10 kartų pigesni. Į valstybės finansuojamas vietas nepatekusiems studentams per metus čia tenka pakloti apie 1000 €. Tačiau pilnamečiais vos tapusiems jaunuoliams ir tai – didžiuliai pinigai.
„Stengiamės ją susimokėti dirbdami, veikdami kažką, kad tik gautume lėšų iš kažkur susimokėti už mokslą“, - tikina verslo vadybos 3 kurso studentė Inesa.
„Tėvai padeda, stengiuosi pati taupyti, bendrabuty gyveni – moki, ir mokslai mokami“, - sako Aurelija.
Visiems vienodos įmokos – realu
Dalis Seimo socialdemokratų ragina keisti dabartinę studijų apmokėjimo tvarką ir valstybės finansuojamos vietos negavusiems studentams nustatyti vienodą įmoką už mokslą - per metus ne daugiau kaip 760 €.
„Nepriklausomai nuo studijų programos, fizika, filologija ar ekonomika, ta įmoka būtų vienoda visiems, nepriklausomai nuo studijų programos. Likusią studijų kainos dalį mokėtų valstybė“, - siūlo Seimo narys, socialdemokratas Benediktas Juodka.
Už mokslą daugiau mokėti tektų tik tiems studentams, kurių metinis balų vidurkis būtų mažesnis už 7. Švietimo ir mokslo ministrė įmokų suvienodinimui neprieštarauja, tačiau sako, kad tam per metus iš biudžeto reikėtų apie 10 mln. €, kurie nėra numatyti.
„Reikalingos papildomos lėšos. Turi būti politinis sprendimas papildytas finansavimas švietimo sistemos arba ne“, - tikina Audronė Pitrėnienė.
Universitetų vadovai neprieštarauja vienodos įmokos už aukštąjį mokslą įvedimui.
„Yra priimtina, visi studentai turėtų vienodas sąlygas studijuoti. Nepriklausomai nuo studijų srities ir krypties. Tai pakankamai geras dalykas“, - mano VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
Studentų sąjunga reikalauja ne tik mažinti dabartines įmokas už mokslą, bet ir sudaryti palankesnes sąlygas įstoti socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams.
„Stojant į aukštąją mokyklą yra svarbu tik tai, kaip tu mokeisi, socialinė padėtis, kiti aspektai neimami į skaičiavimo sistemą. Dėl to prieinamumas nėra vienodas pagal socialines grupes. Našlaičiai, iš vaikų namų vaikams yra sunkiau patekti į aukštąją mokyklą“, - dėsto Studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.
Galimybę sumažinti įmokas studentams šiuo metu nagrinėja Vyriausybė. Seimas turės keisti ir studentų rotacijos iš mokamos į nemokamą studijų vietą sistemą, kurią Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucine. Dabar valstybės finansuojamą vietą studentas gali prarasti tik tuo atveju, jei jo balų vidurkis bus 2 balais mažesnis nei kurso draugų vidurkis. Tad išeina paradoksas, kai prasčiau besimokantys studentai už mokslą nemoka, o turintys aukštesnius balus priversti tūkstančius eurų mokėti iš tėvų kišenės.
