Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje (SNTS) tiriamos Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studento Valdo Ekčio (20 m.) mįslingos žūties aplinkybės.
Po tragedijos – be naujienų
Nors nuo rugsėjo 9-osios, kai Vilniuje, Saulėtekio alėjoje, prie studentų bendrabučio, pirmakursis V. Ektis rastas nebegyvas, jau praėję šiek tiek laiko, teisėsaugininkai nelinkę skelbti, kokių naujienų atkapstė.
Minėto SNTS viršininko Vladislavo Abarovičiaus teigimu, kol negautos kūno tyrimo išvados, tol ir kalbėti nėra ko. Tą patį teigė ir tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Valdemaras Baranauskas.
Beje, šis prokuroras prieš 5 metus vadovavo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studento Libano piliečio F. (25 m.) nužudymo tuose pačiuose Saulėtekio alėjos bendrabučiuose tyrimui. Tuokart buvo operatyviai išaiškintas žudikas – nužudytojo draugas Jordanijos pilietis M. (30 m.). Išaiškinta, kad abu užsieniečiai, vartojantys narkotikus, tąkart susipyko ir mirtinai susigrūmė.
Na o V. Ekčio žūties aplinkybės ne tokios aiškios – jokių grumtynių pėdsakų, jokių lemtingojo momento liudininkų.
Tuo metu, likus maždaug valandai iki vidurnakčio, kone visi bendrabučio gyventojai, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo prigulę prie TV ekranų – vyko Lietuvos ir Argentinos rinktinių krepšinio rungtynės. Vakaras bendrabutyje buvo neramus – sklido azarto triukšmas, neabejotinai vartoti ir svaigalai.
Informacinių technologijų studento V. Ekčio kūnas prie bendrabučio iškart po rungtynių rastas su durtine žaizda krūtinėje. Šalia – peilis. Studentai dar kalbėjo, kad netoliese buvo ir sudužusio televizoriaus detalės – tarsi jis ką tik būtų išmestas per langą.
„Štai tiek, kiek buvo žinoma ir iškart po įvykio, mes žinome ir dabar, – guodėsi Palangoje gyvenanti velionio motina R. Ektienė. – Su mumis pareigūnai nebendrauja – atsako, kad vyksta tyrimas, dar nėra ekspertų atsakymų, reikia laukti dar mėnesį ar net daugiau. O laukti taip sunku...“
Tyrimas pradėtas atsainiai
Šios tragedijos tyrimas policijoje pradėtas dėl nužudymo. Tačiau neatmesta ir savižudybės versija. Esą pareigūnai radę liudininkų, kurie tvirtina matę, kaip tą vėlų vakarą studentas tarsi kabėjo persisvėręs per penkiolikto aukšto balkono turėklus.
Beje, V. Ektis gyveno dešimtame bendrabučio aukšte, tad tyrėjams reikia atsakyti ir į klausimą, kodėl vaikinas buvo ne savo aukšte. Palangiškio tėvai linkę abejoti, ar į tai bus atsakyta, nes jie, rytą po tragedijos atvykę į bendrabutį, patys balkone, iš kurio, kaip manoma, kritęs Valdas, aptiko teisėsaugininkų nepaimtas sūnaus šlepetes, rado nuorūką. „Ar tokių daiktų nebūtina surinkti tuoj pat po mirties fakto?! – stebėjosi R. Ektienė. – Gal tai – tyrimui labai svarbūs pėdsakai?“
Studento tėvus slegia pareigūnų iškelta pirminė versija, kad galbūt savižudybei ryžęsis Valdas tą vakarą buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. „Jis niekada negėrė, – didžiuodamasi teigė R. Ektienė, – net per savo paskutinį gimtadienį šampano negurkštelėjo. Toks buvo jo požiūris į gyvenimą. O ką jau kalbėti apie narkotikų vartojimą.. Jeigu ekspertai patvirtintų buvus apsvaigimą, mums būtų naujas smūgis! Juolab kad ir tą rytą mūsų kalbinti sūnaus kambario draugai, kurie krepšinį stebėjo ne savo kambaryje, mums tvirtino kalbėjęsi su Valdu prieš gerą pusvalandį iki tragedijos, kai buvo sugrįžę į kambarį – prie kompiuterio su ausinėmis sėdėjęs ir tik varžybų rezultatu pasidomėjęs Valdas buvo visiškai blaivus“.
Ekspertai dar turi atsakyti ir į klausimus, ar mirtis V. Ektį ištiko nuo durtinės žaizdos krūtinėje, ar nuo smūgio iškritus iš labai aukštai, taip pat – ar jis galėjo pats durti sau ir tyčia persisverti per balkoną.
Kraujas arba „tomatas“
Jeigu tyrėjai atvirai kalbėtų, palangiškiai Ekčiai jų dar paklaustų, ar Valdą prie kompiuterio matę kambario draugai tą vakarą buvo paskutinieji, kurie bendravo su juo. Ar bendrabutyje nevyko koks nors konfliktas? Ar sūnus negalėjo pamatyti ko nors „ne laiku ir ne vietoje“?
Valdo tėvai teigia, kad pernai, kai sūnus tame pačiame universitete mokėsi biochemijos specialybės ir gyveno tame pačiame bendrabutyje, kažkokių bendravimo problemų jis turėjo su studijuojančiais kuršėniškiais. Tai liudija ir Valdo mokyklos laikų draugai, taip pat studijuojantys Vilniuje, bet gyvenantys kitur. Tačiau tos problemos, R. Ektienės manymu, lyg jau ir buvo išspręstos. „Ar apie tai ką nors žino tyrėjai, mums taip pat nesakoma, – kalbėjo gedinti motina. – Kita vertus, žūtį nuo rugsėjo 9-osios tiria kažkodėl jau trečia tyrėja – tai atostogos, tai per didelis darbo krūvis... Tad gal ir nereikia stebėtis, jeigu daugybės detalių nežinoma, kai surinktą medžiagą reikia atversti ir analizuoti iš naujo vis kitam pareigūnui“.
Viršininkas V. Abarovičius „Akistatai“ tai paneigė: anot jo, nuo pradžios dirba ta pati tyrėja, tik įvykio vietoje buvusi kita, o tėvai esą galbūt kažkieno suklaidinti. Bet paprašytas įvardinti tiriančią tyrėją, pareigūnas atsakė: „O kam jums jos reikia? Nesakysiu“.
Dėl to pretenzijų nestokojantys palangiškiai, kalbėdami apie sūnaus žūties tyrimą, sakė visam gyvenimui atmintyje išsaugosią juos nusmelkusius pareigūnų žodžius apie peilio dūriu Valdui perpjautą miego arteriją, perdurtą plautį. Bet bene labiausiai – apie kruviną peilį. „Kai po įvykio tikslinomės dėl kraujo ant peilio, pareigūnė mums, atrodė, kaltinančiai mestelėjo: „O iš kur žinote, kad ant peilio – kraujas? Gal ten – tomatas?..“
Pramanyta depresija?
Valdas, prieš porą metų su pagyrimu baigęs Palangos senąją gimnaziją, buvo neeilinių gabumų. Itin stropus, smalsus ir pareigingas. Toks pats išliko ir studijuodamas.
Po tragedijos pasigirdo Valdo bendramokslių spėlionių, kad vaikinas galėjo sirgti depresija. Tačiau jo tėvai tai kategoriškai neigia. Anot jų, vasarą jokių depresijos požymių nebuvo, į studijas sūnus išvyko labai linksmas, nusiteikęs, susidomėjęs naujos specialybės disciplinomis.
Ir Valdo buvę pedagogai linkę kategoriškai atmesti depresijos versiją. „Galbūt per daug išmintingas ir viskuo besidomintis, giliai mąstantis ir tuo stebinančiai išsiskiriantis, atvirai savo nuomonę reiškiantis vaikinas studentų „masei“ galėjo atrodyti keistas, galbūt dėl to jautėsi vienišas ar nesuprastas, bet tik nebuvo ligonis“, – savo nuomonę išdėstė viena V. Ekčio buvusi mokytoja.
Mįslių atsakymai – kompiuteryje?
Anot V. Ekčio tėvų, sūnus kone visą laisvą laiką leisdavo prie kompiuterio – net televizoriaus jam nereikėjo. Jiems jis buvo sakęs, kad tokių kompiuterio galimybes išmanančiųjų Lietuvoje yra vos apie dešimt.
„Ko gero, taip išeina, kad aistra kompiuteriams sūnų ir pražudė, – savo versiją pateikė R. Ektienė. – Jis per daug žinojo, per daug mokėjo, atrodo, dabar net apkaltintas, jog buvo vadinamasis hakeris – esą užsakytas galėdavęs įsilaužti į kompiuterius, „nulaužti“ serverius. Tai labai mįslinga ir mums neįtikėtina, todėl laukiame tyrėjų atsakymų“.
Pareigūnai turi išaiškinti, kokių duomenų rasta V. Ekčio kompiuteryje, tačiau žuvusiojo tėvams guodėsi radę 31 užraktą ir slaptažodį, todėl įeiti – gerų specialistų reikalas. Taip pat gali būti iškalbinga ir V. Ekčio mobilaus telefono paskutiniųjų pokalbių išklotinė – apie tai kol kas irgi net studento tėvams neskelbiama.
Kol gedintys palangiškiai laukia konkrečių tyrimo atsakymų, jie įsitikinę, jog sūnus ne pats iššoko, o buvo išstumtas, išmestas. Bet ar tikrai, anot R. Ektienės, gal net liks ir neatsakyta.
„Argi viena tragedija pas mus lieka neišaiškinta, apauginta klausimais ir gandais? Bet ilgai nežinioje mes nesėdėsime – jeigu toliau tyrėjai tylės ir bus kaitaliojami, kreipsimės aukštesnių pareigūnų pagalbos“, – teigė R. Ektienė. – Mums atrodo, kad daug netvarkos yra ir tuose Saulėtekio alėjos bendrabučiuose, kur įeiti gali kas nori, per langą pagavęs studento kortelę, kur skraido televizoriai, šaldytuvai ir net žmonės. Be to, per dažnai aplinkui girdime nusivylusius aukų artimuosius: „Prieitas akligatvis, juoda skylė...“
Irena ZUBRICKIENĖ
Saulėtekyje žuvusio studento byloje keliamos skirtingos versijos
Mįslingai pro langą iškritusio studento kompiuteryje – 31 slaptažodis
