Buki tu, tiems "prašalaičiams" keliami aukšti reikalavimai, turintys tiek daug bendro su aukštuoju mokslu, kiek tau tik pasvajot.

rektorių turi rinkti prašalaičiai, neturintys nieko bendro nei su aukštuoju mokslu nei su konkrečiu univeru? Beje, ar studentai nepamiršo palaidoti savo špargalkų?

Jūsų pozicija pražūtinga.

Kelti klausimą apie mokestį galima, bet TIK siejant jį su esmine reforma. Turi būti žinoma, kaip konkrečiai bus pertvarkoma išsipūtusi ir pinigus švaistanti aukštojo mokslo sistema.

Tai, ką ketino (ir, trumpam atsitraukę, toliau tebeketina) daryti "reformatoriai", akademinė nomenklatūra, yra - įvesti mokestį, surinkti daugiau pinigų IŠ ESMĖS NIEKO NEREFORMUOJANT.

Siūlytas mokestis tik dar labiau užkonservuotų aukštojo mokslo skaudulius.

Turi būti žengti žingsniai esminės reformos link. Tik tada galima kalbėti apie kažkokius mokesčio keitimus. Ar žinote, kad nieks iš akademinės nomenklatūros ar Vyriausybės net neskaičiuoja, kiek pinigų realiai reikia, kiek švaistoma, tik iš kavos tirščių išburia mokesčio studentams dydį?

Akademinę nomenklatūrą BŪTINA išklibinti - būtina pakeisti universitetų valdymą. Kito pasirinkimo nėra.

Praėjusiais metais, tik pradėjus kalbėti apie reformą, tie patys studentai "laidojo" Švietimo ministeriją ir tą pačią reformą, nes aršiai puolė ketinimus dalinai finansuoti ją studentų įmokomis iš paskolų (garsieji 3-5 tūkst. litų). Ta pati LSAS prezidentė Indrė Vareikytė. O be normalaus finansavimo - kokia reforma? Taip kad šitie studentai - tiesiog "duobkasiai" kažkokie, jiems svarbu, matyt, pats laidojimo procesas... O jeigu rimtai, tai turėtų vieną kartą patys apsispręsti - ar nori kokybiško mokslo, bet tada reikia ir patiems finansiškai prisidėti, ar nemokamo, bet tada nereikia ir kokybės reikalauti ir dėl pačių žlugdomos reformos nederėtų triukšmauti.
(Lietuva ne Danija ir ne Amerika - tiek pinigų, kad reformą vien valsybės lėšomis galima būtų padaryti, Lietuvoje nėra). Finansavimas ir konkurencija per "krepšelius" yra reformos šerdis, dėl jų nebuvimo universitetus reikia "laidoti", o ne dėl rektorių rinkimo... Nors, žinoma, ministerija galėjo ir daugiau pakovoti už savo siūlymą rinkti rektorius tarybose.

O tie studentai ar supranta, kad juos pacius reikia "laidoti", 8O% dabartiniu studentu visikai netinkami aukstajam mokslui. Normalai 20% visuomenes gali ir yra pajegus isigyti universitetini islilavinima ( tikraja to zodzio prasme), kitiems skirtos profesines studijos. Toks gamtos desnis ir taip yra visose tautose. Ogi pas mus kiek jaunuomenes yra universitetuose, Apie 80% aiturientu istoja i universitetus. Apie kokia studiju kokybe dar galima kalbeti???

O ką į rektorius "prastumtų"p.Putinaitė?

Teko būvoti Vokietijos universitetuose.Ten net katedrų vedėjų konkursuose dalyvauja pretendentai iš visos ES.Ir yra išrenkami,pvz.,belgas anglas[mokantis vokiečių kalbą]ir t.t. Apie Rektorius neverta net kalbėti. Bet mūsuose tai netiktų:nomenklatūra prakištų rektoriumi "a lia Žakaitienę" etc.

problema yra gilesio pobudzio, nei rektoriu rinkimo sistemos (ne)keitimas. Juk dabar universitete svarbesnis yra ne destytojas ar studentas, o mokslo biurokratas, kuriu pilnos visos universitetu administracijos pakampes . (o kokiu ten pareigybiu, pareigybeliu tik neprigalvota. Reiketu jauchio odos, kad visas surashyt!). Efektyviai sumazinus tokiu biurokratu kohortas iki minimumo (pvz. idiegiant modernias IT administravimo sistemas, kurioms uzhtenka nedidelio kiekio prizurincio personalo), ko gero atsirastu ir daugiau pinigu destytoju algoms pakelti, kurie darbar universitetuose yra laikomi mazhdaug shunu lygio padarais.

amokslas.lt/svetaine/readarticle.php?article_id=2

Čia pateikiama gan detali aukštojo mokslo bėdų ir sprendimo būdų analizė pirmai pažinčiai.

Priežastys išanalizuotos, jei Jums neteko matyti, gal nelabai domitės?

Trumpai: priežastis ta, kad Rektorių konferencija, būdama jokiai institucijai neatskaitinga , iš sovietmečio paveldėtą sistemą dar labiau išpūtė ir padarė ją dar labiau neefektyvią. Būtent Rektoriai, kurie renkami Senato, GINA dabartinę sistemą ir priešinasi bet kokiai esminei reformai. Todėl valdymo reforma yra būtina reformos apskritai sąlyga.

Atgavus nepriklausomybę, aukštosios mokyklos teisėtai gavo autonomiją. Tačiau, tebebūdami sovietinio nomenklatūrinio mąstymo, jie ją suprato ne vien kaip akademinės laisvės užtikrinimą, o kaip visišką savivaliavimą ir neatskaitingumą visuomenei, sprendžiant finansų ir kt. klausimus.

Palikus dabartinį universitetų valdymą, aukštojo mokslo sektoriuje niekas iš esmės nesikeis. Nes toks valdymas jį ir sukūrė.

Sakot, studijų kokybė? Bet juk valdymo tikslas ir yra užtikrinti studijų kokybę. Vadovėlinė tiesa, kad vadovai, išrinkti iš pavaldinių tarpo, negali sėkmingai vadovauti. Nes atlieka ir profsąjungų vadų vaidmenį. Taigi gina dabartinių darbuotojų interesus. Rezultatas tas, kad interesų grupuotės priešinsis iki galo bet kokiai reformai. Tik iš šalies paskirtas Rektorius gali pažiūrėti plačiau į universiteto kaip tokio ir į valstybės interesą.

Reikalavimai rektoriams ir socialinių partnerių atrankos į tarybas kriterijai - preciziški ir griežti. Manau, dauguma dabartinių rektorių jų neatitiktų:)

Štai todėl valdymo reforma būtina, nes dabartinis valdymas ir privedė prie šitos degradacijos, į kurią toliau iškeltom galvom rektoriai nori žygiuoti, drąsiai pasitikdami mirtį.