Kaip BNS informavo STT atstovė spaudai Renata Keblienė, atliekant tyrimą dėl piktnaudžiavimo, papirkimo, kyšininkavimo bei prekybos poveikiu, dar keturiems privatiems asmenims pareikšti įtarimai prekyba poveikiu ir papirkimu.
„Jis yra sulaikytas, jis yra įtariamasis nuo sulaikymo momento. Įtarimai yra dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo“, – teigė R. Keblienė.
STT Šiaulių valdybos pareigūnai pirmadienį atlieka apklausas, kratas asmenų darbo vietose bei namuose, paimami tyrimui reikšmingi dokumentai.
Tuo metu Generalinė prokuratūra informavo, kad surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Jurgaitis, dirbdamas Šiaulių apygardos teismo teisėju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su asmeniu priimti iš jo kyšį.
Įtarimai teisėjui pareikšti kai prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį panaikino jo neliečiamybę.
Pasak STT, apie galimai nusikalstamus teisėjo veiksmus duomenų gauta tiriant galimą korupcinę veiklą – fizinių asmenų, pasinaudojusių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka, bandymą paveikti teismo sprendimą.
Tyrimą kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Įtarimai kolegai šokiravo, jo bylos bus perduotos kitiems
Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Gražvydas Poškus teigia, kad korupcija įtariamo teisėjo Raimundo Jurgaičio bylos greičiausiai bus perduotos nagrinėti kitiems teisėjams.
Teismo pirmininko teigimu, kolegas šokiravo R. Jurgaičiui teisėsaugos pateikti įtarimai.
„Šiandien buvo paskirtas vienas bylos nagrinėjimas pas jūsų nurodytą teisėją, tai šis posėdis, akivaizdu, negalės vykti. Jei nušalinimo veiksmas bus ilgalaikis, tai, be abejo, teisėjo žinioje esančios bylos bus perskirstytos kitiems teisėjams. Aš nemanau, kad tai atsilieptų teismo darbui“, – BNS sakė G. Poškus.
Anot jo, R. Jurgaitis turėjo iki dešimties pirmosios instancijos, dar gerokai daugiau apeliacinių bylų. Korupcija įtariamas kolega šiame teisme, pasak G. Poškaus, dirbo ilgiau nei dešimtmetį, yra ir pats nagrinėjęs korupcinių bylų.
Teismo pirmininkas nurodė, kad pareigūnai neinformavo apie bylos detales. Jis patvirtino, kad teisėsauga pirmadienį atliko procesinius veiksmus ne tik teisėjo darbo vietoje, bet paėmė dar vieną kompiuterį, tačiau kieno, teigia negalintis atskleisti dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo.
„Šiuo metu procesiniai veiksmai yra atlikinėjami tik su teisėju, dar vienas kompiuteris yra išiminėjamas. Ne (ne iš teisėjo kabineto – BNS). Esu supažindintas pasirašytinai ir kol kas tos informacijos negaliu viešinti“, – dėstė G. Poškus.
„Vertinimas gali būti tik neigiamas, nes teisėjas dirba ilgą laiką, turi didelį darbo stažą. Kiek su kolektyvu teko iš ryto pabendrauti, tai visi yra nustebę, šokiruoti“, – pridūrė jis.
Teisėjas R. Jurgutis nėra turėjęs tarnybinių nuobaudų ar „didelių pastabų dėl darbo kokybės ar elgesio“, atliekant patikrinimus nustatyta, kad kai kuriose bylose nesilaikyta terminų.
Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda, atsižvelgdamas į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą, pasirašė dekretą, leidžiantį suimti jį ar kitaip suvaržyti jo laisvę, pareikšti jam įtarimus, bei sustabdė šio teisėjo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.
Kaip skelbia Prezidentūra, R. Jurgaičio atžvilgiu prokuratūra atlieka tyrimą dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Pagal konstituciją, teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas arba kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimą.
Pasak G. Nausėdos, korupcijos apraiškos griauna konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus, kadangi skatina nepagarbą įstatymams ir sudaro prielaidas pažeisti žmogaus teises, pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniu valstybės valdymu ir teise.
„Prezidentas, leisdamas patraukti Šiaulių apygardos teismo teisėją Raimundą Jurgaitį baudžiamojon atsakomybėn, pabrėžė, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra viena svarbiausių teisėjo ir teismų pareigų, turinti užtikrinti nešališkų teismų sprendimų priėmimą. Bet kokiam kėsinimuisi pažeisti šią pareigą turi būti laiku užkertamas kelias, o teisėjo imunitetas negali tapti kliūtimi tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ar prielaida išvengti baudžiamosios atsakomybės už jas“, – teigiama Prezidentūros pranešime.
Pasak šalies vadovo, teismų bendruomenė „taip pat neturi likti abejinga“, nes tik „vieninga ir ryžtinga laikysena skatinant antikorupcinę kultūrą savo aplinkoje gali sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę“ bei sudaryti sąlygas visuomenės pasitikėjimo teismų sistema stiprinimui.
