„Šiuo atveju, išanalizavus visą turimą informaciją, dėl tyrimo dalies epizodų buvo nuspręsta, kad mero veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, taigi jie turėtų būti vertinami ne baudžiamosios atsakomybės, o drausminės atsakomybės aspektu“, – rašoma BNS pateiktame atsakyme.
„Mero veiksmuose nustačius galimus pažeidimus, nuspręsta informaciją vertinimui perduoti Viešųjų pirkimų tarnybai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai“, – teigiame jame.
Pasak tarnybos, asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo nepakanka nustatyti galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą – būtina nustatyti ir tai, kad dėl tokių veiksmų buvo padaryta didelė žala.
„Ikiteisminis tyrimas ir yra reikalingas tam, kad būtų atsakyta į klausimus dėl asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Tad tyrimo nutraukimas ar asmenų išteisinimas taip pat yra normali tyrimo baigtis teisinėje valstybėje“, – tvirtina STT.
Tarnybos atstovės komentare primenama, kad iš šio didelės apimties ikiteisminio tyrimo anksčiau atskirtos dvi baudžiamosios bylos, kurios nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose – dabartinis Panevėžio miesto meras yra teisiamasis. Be to, R. M. Račkausko veiksmų dar atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas – jis yra įtariamasis.
Teisėsauga merui buvo pateikusi įtarimus dėl neteisėtų nurodymų, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus.
Šiame tyrime įtarimai buvo pateikti ir mero patarėjai Gintarei Maskoliūnienei bei verslininkui Gintarui Jurgėlui.
Tačiau po daugiau kaip dvejus metus trukusio tyrimo prokuratūra nusprendė, kad visų jų veiksmuose nusikaltimo nebuvo, o surinktą medžiagą turėtų vertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
2018 metų birželį teisėsauga pranešė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl korupcinių nusikaltimų sulaikytas Panevėžio meras R. M. Račkauskas. Tuomet teigta, kad įtarimai tyrime pateikti šešiems asmenims.
STT įtarė, kad Panevėžio miesto savivaldybėje galėjo būti piktnaudžiaujama tarnyba ir duodami neteisėti nurodymai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, siekiant sudaryti palankias sąlygas kai kurioms įmonėms laimėti viešųjų pirkimų konkursus. Įtarta, kad už pažadėtą palankių sprendimų priėmimą galėjo būti atsilyginta kyšiais, kurie duoti paslaugų forma.
Pareigūnų akiratyje buvo atsidūrę viešieji pirkimai, susiję su baseino statyba, požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pirkimu, projektavimu ir įrengimu, savivaldybės rinkodaros programos „Atsinaujinantis Panevėžys“ konkursais.
Iš šio didelės apimties ikiteisminio tyrimo anksčiau buvo atskirtos dvi baudžiamosios bylos.
Šiaulių apygardos teismas nagrinėja bylą, kurioje Panevėžio miesto meras ir jo patarėja kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo vykdant savivaldybės projektą, kur kaltinimai dėl kyšininkavimo pateikti vienos bendrovės vadovui.