Vilniaus apygardos teismas nutarė, kad buvęs kandidatas į Prezidentus Jonas Jankauskas sąmoningai veikė kitą žmogų, siekė sukelti baimę.
Teismo nutartyje akcentuojama, kad vadovaujantis teismų praktika grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo.
Nusikaltimas įvykdytas pernai sausio 27 dieną, kai į STT atvykęs J. Jankauskas Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajai specialistei pasakė, kad yra įtariamas vaiko tvirkinimu, o prokuratūros kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime įrodymai yra suklastoti.
J. Jankauskas STT prašė paimti iš prokurtaūros bylą ir ją peržiūrėti. Specialistei atsisakius, J. Jankauskas pareigūnės paklausė, ar jie tirs bylą, jeigu bus nušautas prokuroras..
Apie gresiantį pavojų prokuroro gyvybei STT darbuotoja pranešė pareigūnams ir dėl grasinimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Prokuroras T. Čepelionis teisme teigė, kad pareiškus įtarimą J. Jankauskui dėl mažamečio seksualinio prievartavimo kaltinamasis dažnai jam skambindavo telefonu teikdavo pretenzijas.
Teisėjų kolegijos manymu, kalbant apie J. Jankausko išsakyto grasinimo realumą, svarbu yra ir tai, kad jis, žinodamas apie tuo metu visuomenėje atgarsį sukėlusius įvykius, susijusius su mažamečio vaiko tvirkinimu, buvo pasakęs tyrėjai, kad jie sulauk tokio pat likimo, kaip nušautas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė.
Grasinimų prokuroras sulaukė po to, kai apkaltino J. Jankauską seksulainiu mažamečių prievartavimu, tačiau teismas išteisino, nors prokuroras siūlė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, Įtūžęs J. Jankauskas nutarė atkeršyti prokurorui.
