Šie didingi žirgai – jau penkiolika metų veisiamos nacionalinės veislės, kuri itin paklausi Europoje. Tiesa, tarptautinis įvertinimas Lietuvos valdininkams įspūdžio nedaro. Daugiau nei du tūkstančius augintinių turinčiai organizacijai pernai Žemės ūkio rūmai neskyrė lėšų. Planuotų beveik 80 tūkstančių litų negavusi Arklių augintojų asociacija kreipėsi į STT. Aiškėja, kad Žemės ūkio rūmai galėjo nuskriausti ne tik pastarąją asociaciją, bet ir manipuliuoti kitomis.
„Mes turime pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti ir manyti, kad paramos skirstymas buvo organizuojamas neskaidriai. Asociacijos buvo verčiamos su žemės ūkio rūmais sudaryti konsultavimo paslaugų sutartis. Priešingu atveju, toms asociacijoms buvo įvairiai trukdoma gauti paramą“, - sako STT atstovas Ruslanas Golubovas.
Žemės ūkio rūmai atkerta, kad valstybės lėšas pagal ministerijos įsakymą skirsto iš pačių asociacijų narių sudarytas veislininkystės komitetas, o rūmai atlieka tik administratoriaus funkciją. Tad galima sakyti, kad pinigus dalijasi tie, kurie vėliau juos ir gauna. Vicepirmininkas kategoriškai atmeta kaltinimus piktnaudžiavimu, o vienintelei asociacijai, kuri pernai finansinės injekcijos negavo, kitą sykį siūlo laiku pristatyti dokumentus.
„Jie neatsiskaitė, kaip jie panaudojo lėšas už praeitą periodą. Jie mano, kad jiems „ne lygis“ mums atsiskaityti, bet tvarka yra tvarka. Jeigu tu nori išlošti loteriją, tu privalai nusipirkti bilietą. Jeigu tu gavai valstybės lėšas, tu turi už jas atsiskaityti“, - teigia Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.
Nuskriaustosios asociacijos vadovas neslepia, kad rietenos su Žemės ūkio rūmais ir net kitomis giminingomis organizacijomis tęsiasi ne vienerius metus. Vyras tikina, kad ataskaitos nepateikė dėl netvarkingos lėšų skirstymo politikos. Iš jų asociacijos buvo reikalaujama duomenų, kurių pateikti asociacija neprivalo, mat arklių augintojai nėra žemės ūkio rūmų nariai. Nepaisant to, finansavimas veislininkystei, pagal Žemės ūkio ministeriją, turi būti skiriamas.
„Kadangi aš keletą kartų jau paskelbiau rimtuose pasitarimuose, kaip jie plauna pinigus ir dėl ko ant mūsų pyksta ir visada kabinėjasi dienai, visi konstatuoja, kad nėra kriterijų. Visi skirsto iš akies. Kam noriu, tam duodu ir vis tiek niekas nieko nedaro“, - tikina Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas Vilgelmas Grūdė.
Žemės ūkio ministrė sako žinanti, jog dalijantis pyragą taikomi dvigubi standartai. Žirgų auginimo ir veisimo asociacijoms, kurių šalyje yra net devynios, biudžetai yra pildomi nevienodai.
„Įrašas į kilmės knygą, nesvarbu, kokios veislės yra žirgas, jis kainuoja tiek pat. Už kitus dalykus – varžybų organizavimą, genetikos palaikymas, genetikos tyrimai, tai taip, gali skirtingai tuos pinigus mokėt, bet už patį įrašą mes turėtumėm mokėti vienodai“, - sako Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Be finansavimo Arklių augintojų asociacijai tenka veržtis diržus ir klimpti į skolas. Praktiškai be lėšų organizacija gyvuoja jau beveik metus.
„Niekas nieko negauna. Dirbam visuomeniniais pagrindais. Iš kvailo patriotizmo, o ką daryt? Negi leisi sugriūti asociacijai, negi leisi tokiai gražiai veislei sužlugti? Jūs akivaizdžiai matot, kas per gyvūnai. Visi šiuolaikiški, madingi, ilgakojai. Gražūs, kaip balerinos“, - atkerta V. Grūdė.
2014 metų lėšos, skirtos Arklių augintojų asociacijai grįžo į biudžetą, tačiau organizacija dar tikisi juos atgauti ir kreipsis į teismą. Šiemet Virginijos Baltraitienės nurodymu teisė į lėšų paskirstymą iš Žemės ūkio rūmų buvo perduota ministerijai pavaldžiai veislininkystės tarnybai.
