Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Kęstutis Jauniškis mano, jog elektros linijų tiesimui po žeme valstybė skiria per mažai dėmesio. Jo teigimu, tuo pasirūpinti tik „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) yra pernelyg didelė našta, todėl valstybė turi skirti papildomą finansavimą.
„Šita situacija parodė, kad problema tinklų atnaujinimo gal yra per didelė našta vienai įmonei ir čia yra jau valstybės problema, valstybės nacionalinio saugumo problema. Ir ta suma, kuri buvo pasakyta – apie 2,5 mlrd. eurų – tai reiškia, kad įmonės skaičiavimais, tiek pinigų reikėtų visas oro linijas keisti į požeminius kabelius ir tai daryti pakankamai staigiai. Taip, tai būtų didžiulė našta“, – sakė K. Jauniškis.
Pasak jo, pastaruosius kelerius metus darbai šia kryptimi buvo menkai vykdomi, tam nebuvo skirta nei dėmesio, nei pinigų.
Tuo metu energetikos įmonių atstovai pastebi, kad ima trūkti ne tik lėšų, bet ir personalo. Rangos įmonės „Anykščių energetinė statyba“ vadovas Teodoras Bitinas teigia, kad valstybė turi investuoti ir į energetikos specialistų mokymą.
„Ne tik ESO turi galvoti šitoje vietoje – aišku, jis pagrindinė įmonė, kuri sprendžia, – bet ir valstybė turi galvoti, kad lėšos būtų skiriamos, visų pirma, kvalifikuotam personalui ruošti, kurio vis mažėja ir mažėja“, – sakė T. Bitinas.
BNS antradienį skelbė, kad per artimiausias savaites turėtų būti parengtas problemiškiausių arba „karštųjų“ taškų žemėlapis, leisiantis matyti, kur pirmiausia reikia keisti linijas požeminėmis. Apie tai po susitikimo su ESO vadovu paskelbė energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Yra pažadėta, kad būtent tie raudonieji kritiniai taškai bus žemėlapyje sudėti ir bus pateikti ir sprendžiant pagal tuos taškus ir atitinkamai darant kaštų ir naudos analizę bus sprendžiamas jų kabeliavimas“, – kalbėjo jis.
Pagal ilgalaikį ESO investicijų planą, per 10 metų planuojama papildomai įrengti 11 tūkst. kilometrų požeminių kabelių – šis prioritetas yra numatytas ir patvirtintas ilgalaikiame investicijų plane, atitinkamai kabelinės linijos miške sudarys 67 proc. tinklo (dabar nesiekia 40 proc.).
Tarp kitų svarstomų priemonių: proskynų platinimas, generatorių prieinamumo didinimas, statybos tvarkų peržiūra.
ESO skaičiavimu, proskynų platinimas ir medžių šalinimas galėtų kainuoti 50-60 mln. eurų, kai visų oro linijų pakeitimas požeminėmis kainuotų 2,5 mlrd. eurų.
ESO skelbė, kad nuo sausio 25 dienos įskaitant trumpalaikius ir pasikartojančius gedimus, elektros tiekimas buvo nutrūkęs ir atnaujintas apie 520 tūkst. namų ūkių. Šalinant gedimus dalyvavo 200-250 brigadų, jose dirbo apie 600 žmonių.
