Ir pernai, ir šiemet žemės ūkio paskirties žemės rinką veikė žmonių lūkesčiai. Žemės pirkėjų ir pardavėjų elgesiui įtakos turėjo draudimo užsieniečiams įsigyti žemės panaikinimas, nustyti žemės pirkimo saugikliai ir euro įvedimas. Taigi, vieni skubėjo pirkti, kiti laukė geresnių kainų, tačiau visi sulaukė suvaržymų.
Gaišina biurokratija
Nuo gegužės įsigaliojus vadinamajam žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių įstatymui, prognozuota, kad žemės rinka pradės merdėti. Iš tikrųjų šiemet sumažėjo ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių, ir parduotos dirbamos žemės plotas. Tai atsiliepė visai nekilnojamojo turto rinkai, nes dirbamos žemės pardavimo sandoriai sudaro nuo pusės iki dviejų trečdalių visų žemės pardavimo sandorių.
Įsigaliojus suvaržymams, dirbamos žemės rinką iškart ištiko štilis. Tvirtinama, kad gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, kai kurių žemės pardavimo rinkoje veikiančių bendrovių sudarytų sandorių sumažėjo iki 70 proc. Vėliau rinka pradėjo atkusti.
Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, dirbamos žemės pardavimo sandorių skaičiai nevisiškai atspindi realias rinkos nuotaikas. Korporacijos „Matininkai“ prezidentas, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis tvirtino, kad šiemet išskirtinių pokyčių žemės ūkio paskirties žemės rinkoje nematyti, išskyrus tai, kad prekyba dirbama žeme pradėjo klimpti biurokratijos liūne.
„Žemės ūkio paskirties žemės paklausa, kaip ir ankstesniais metais, didžiulė, o pasiūla, kaip ir anksčiau, išlieka menka. Taigi, paklausos ir pasiūlos balansas šiemet iš esmės nepasikeitė. Tiesa, sumažėjo dirbamos žemės pardavimo sandorių. Tačiau, norėdami jų skaičių palyginti su praėjusiais metais sudarytų sandorių skaičiumi, vertėtų pasigilinti į tai, kokie sandoriai buvo sudaryti. Juk praėjusiais metais buvo parduota daug valstybinės žemės. O statistikos, kiek pardavė valstybė, o kiek – privatūs asmenys, nėra“, – samprotavo K.Kristinaitis.
Iš tikrųjų lyginti šių ir praėjusių metų dirbamos žemės pardavimus būtų netikslinga, nes per 2013-uosius buvo perleistas didžiausias per pastaruosius metus dirbamos žemės plotas. Registrų centro duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius, palyginti su pernykščiu tuo pačiu laikotarpiu, nupirkta 37,3 proc. mažiau žemės ūkio paskirties žemės sklypų, o palyginti su 2012 m. – 28,1 proc. Per šį laikotarpį įsigytos dirbamos žemės plotas sumažėjo atitinkamai 30,4 proc. ir 22,7 proc.
Saugikliai atsisuko prieš tautiečius
Suprantama, kad ir pernai, ir šiemet dirbamos žemės rinką veikė žmonių lūkesčiai. Žemės pirkėjų ir pardavėjų elgesiui įtakos turėjo draudimo užsieniečiams įsigyti žemės panaikinimas, dirbamos žemės pirkimo saugikliai ir euro įvedimas. Taigi, vieni skubėjo pirkti, kiti laukė geresnių kainų, tačiau visi sulaukė suvaržymų.
„Bijojome užsieniečių, o saugikliai atsisuko prieš Lietuvos žemės savininkus. Štai ir tiems, kas nori žemę parduoti, ir tiems, kas nori ją pirkti, leidimų reikia kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) teritorinius padalinius. Dėl tokios biurokratijos procesas užtrunka, gaištama laiko. Manau, kad tai – tuščias darbas, kainuojantis ir valstybei, ir žmonėms“, – įsitikinęs K.Kristinaitis.
Ragina švelninti suvaržymus
Lietuvos žemės savininkų sąjunga (LŽSS) vis primena, kad būtina tobulinti vadinamąjį žemės įsigijimo saugiklių įstatymą ir švelninti suvaržymus. „Ir Žemės ūkio ministerijai teko pripažinti, kad dėl perteklinių saugiklių atsirado daug biurokratinio darbo, o naudos kažin ar yra“, – teigė šios organizacijos vadovas Gintaras Nagulevičius. Anot jo, dar iki saugiklių įteisinimo LŽSS siūlė riboti ne žemės įsigijimą, o kontroliuoti, ar įsigyta žemė naudojama pagal paskirtį. „Dabar pradėti ūkininkauti ir įsigyti žemės keblu, jei neturi su žemės ūkiu susijusio išsilavinimo, ūkininkavimo patirties. Net jei dovanojama daugiau kaip 10 ha žemės šeimos nariui, jis turi atitikti minėtus reikalavimus“, – dirbamos žemės įsigijimo suvaržymus kritikavo G.Nagulevičius. LŽSS siūlo panaikinti gyvulių augintojams pritaikytą išimtį dėl maksimalaus 500 ha nuosavybės teise valdomo žemės kiekio. Jiems leista žemės pirkti daugiau, jei laiko daug galvijų.
„Įstatyme neturėtų būti tokių išimčių, nes taip diskriminuojamos kitos žemės ūkio šakos ir ūkio subjektai. Be to, tikslinga būtų labiau kontroliuoti kooperatinių žemės ūkio bendrovių narių pajų perleidimą. Nuo kitų metų bus griežčiau reglamentuojami uždarųjų akcinių bendrovių sandoriai, tą reikėtų pritaikyti ir kooperatyvams (akcininkams ir pajininkams, turintiems daugiau kaip 25 proc. akcijų ar pajų, yra priskaitoma bendrovės valdoma žemė, tačiau šį saugiklį galima „apeiti“)“, – būdus, kaip lopyti įstatymo spragas, siūlė žemės savininkų interesus ginančios organizacijos vadovas.
Lūkesčiai nepasiteisino
Žemės savininkai tikėjosi, kad, nelikus draudimų, Lietuvos dirbamą žemę skubės pirkti užsieniečiai, kils žemės kaina. Tačiau jų lūkesčiai kol kas nepasiteisino.
„Žemės pasiūla išliko tokia pati, o perkančiųjų sumažėjo, todėl krito kainos. Ūkininkai gali palaukti, nes žemės savininkai nebegali bet kam parduoti“, – sakė G.Nagulevičius. Jis pridūrė, kad Lietuvoje žemės savininkų yra per 1 mln., o ūkininkų – apie 300 tūkst.
Dirbamos žemės rinka gyvesnė derlinguose kraštuose. Ten niekas nepraleidžia progos įsigyti gero žemės lopinėlio, tačiau, anot LŽSS vadovo, plačiau atverti piniginių pirkėjai nenori. „Anksčiau už hektarą geros žemės mokėjo iki 18 tūkst. Lt, o dabar sandoriai sudaromi po 14 tūkst. ar 12 tūkst. Lt už hektarą“, – kalbėjo LŽSS atstovas.
K.Kristinaičio nuomone, derlingos ir pirkėjui palankioje vietoje esanti žemė neatpigo, priešingai – tokios žemės kainos auga. „Kaip ir prognozavome, vertingų sklypų kainos didėja. Už derlingą žemę dabar mokama nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. Lt. O jei ūkininkui ar bendrovei yra proga įsigyti sklypą šalia jų dirbamų žemių, jie gali sumokėti ir daugiau“, – aiškino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovas.
Anot jo, situacija nenašiuose rajonuose kitokia. Nederlingos žemės, tinkamos žalienoms auginti ar miškams įveisti, pasiūla padidėjo, o paklausa ir kainos sumažėjo. „Anksčiau už tokios žemės hektarą mokėjo 5 tūkst. Lt, o dabar kaina smuko 10 proc., kai kur – iki 15 proc. Sunku įvertinti, kodėl taip yra: gal kliudo žemės įsigyjimo saugikliai, o gal nuslopo domėjimasis miško sodinimu“, – svarstė K.Kristinaitis.
Nepalankūs metai investuoti
Pakruojo rajono ūkininko Alvydo Vasiliausko manymu, nėra ko tikėtis kokių nors ypatingų pokyčių dirbamos žemės rinkoje: „Valstybinės žemės lopinėlių likę nedaug, o kiekvienas žemės savininkas turi savų sumetimų, kada jam geriausia parduoti žemę. Tad masinių sandorių nėra, bet procesas vyksta. Stambesni ūkininkai nuperka smulkesnių kaimynų ūkius, ūkininkai tėvai žemės perka ūkininkauti sumaniusiems vaikams.“
Šiemet ūkininkams nepalankūs metai investuoti. Visų žemės ūkio produkcijos rūšių supirkimo kainos sumažėjo, tad pirkti žemės jie neskuba. Nebent savininkas sumanytų parduoti ūkininko dirbamų žemių viduryje plytintį sklypą.
„Jei parduotų sklypą prie mano žemių, už hektarą mokėčiau ir iki 15 tūkst. Lt. Joniškio rajone gal mokėtų ir iki 20 tūkst. Lt. O jei koks trikehtarininkas siūlytų žemę už 10 kilomertrų nuo ūkio, duočiau trečdaliu mažiau“, – skaičiavo pakruojietis.
Užsieniečius sudomintų dideli ūkiai
Kol kas Lietuvos dirbama žemė nesulaukė didelio užsieniečių susidomėjimo. NŽT duomenimis, leidimų pirkti žemės prašė ir juos gavo du užsieniečiai, tiksliau dvi poros sutuoktinių: 2 užsienio piliečiai su Lietuvos pilietėmis.
„Užsieniečiams reikia didelių plotų, o ne kelių hektarų. Ir už žemę jie tikrai daugiau nemokės, kaip tikėjosi mūsų tautiečiai, o greičiau numuš kainą. Užsieniečiai gali susidomėti, kai žemių prisipirkę mūsų stambūs koncernai pradės jas išpardavinėti“, – samprotavo A.Vasiliauskas. NŽT duomenimis, nuo gegužės 1 d. iki lapkričio 11 d. išduoti 4 402 leidimai įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. O nuo šių metų pradžios NŽT išdavė 13 340 pažymas (1 524 atvejais pirmumo teise pageidavo pirkti žemės sklypo naudotojai, o 3 125 – besiribojančio žemės sklypo savininkai).
Nuo šių metų pradžios iki lapkričio 17 d. gauti 18 474 žemės savininkų pranešimai apie sprendimus parduoti privačius dirbamos žemės sklypus. NŽT informavo 56 883 parduodamų žemės sklypų naudotojus (t. y, asmenis, kurie pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudojo žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus) ir (ar) kaimynus.
Per pastaruosius metus dirbamos žemės kainos Lietuvoje stipriai augo. Tiesa, skirtumas tarp derlingų ir nenašių žemių išliko didelis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2011 m. brangiausiai už ariamos žemės hektarą buvo sumokėta Joniškio rajone – beveik 7 780 Lt, o pigiausiai pirktas pievų hektaras Zarasų rajone – už beveik 1 150 Lt. 2012 m. Joniškio rajone dirbamos žemės kaina išaugo iki beveik 13 200 Lt už hektarą, o pigiausiai kainavo pievų hektaras Telšių rajone – apie 700 Lt.
Žemė – ne sofa
Bronius Pauža, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
Žemės pardavimo sandorių sumažėjo, tačiau tai atsitiko nebūtinai dėl įvestų apribojimų. Daug žemės pirkta pernai. Kas norėjo ir galėjo, jos jau nusipirko, todėl dabar štilis. Natūralu, kad libaralių pažiūrų žemės savininkai, kurie mano, kad žemė – viso labo prekė, yra nepatenkinti. Tačiau žemė – ne sofa, kad ją būtų galima be jokių apribojimų pardavinėti. Žemė – mūsų nacionalinis turtas, su kuriuo reikia elgtis atsakingai. Štai Vokietijoje ir užsieniečiams, ir vietos gyventojams ne taip paprasta ir lengva jos įsigyti.
