Mokytojai, Migracijos departamento (Vilniaus pasų poskyrių) darbuotojai dėl mažų atlyginimų vėl prabilo apie streikus. O aš vasario 12-osios vakarą nutariau apsilankyti Vilniaus universiteto studentų bendrabučiuose Saulėtekio gatvėje. Vaizdai, kuriuos pamačiau, ne tik suglumino, bet ir paskatino paakinti visuomenę dažniau susimąstyti, kas yra streikas – nusikaltimas ar teisė apginti savo orumą.
Kodėl lietuviškojoje demokratijoje streikas vis dar yra laikomas nepadoriu dalyku? O statutinių darbuotojų streikas jau būtų laikomas nusikaltimu. Pabandysiu atsakyti. Streikų pirmiausia bijo nomenklatūriniai valstybinių įstaigų pareigūnai ir ministrai. Antai buvęs nelabai vykęs sveikatos apsaugos ministras patampa… krašto apsaugos ministru! Niekuo nepasireiškusi kultūroje buvusi kultūros ministrė patampa… švietimo ministre. Ir taip toliau, ir taip toliau. Pagrįstai dirbantiesiems streikuojant ne vienas pareigūnas iškristų iš nomenklatūrinės rotacijos vežimo ir prarastų šiltą savo gūžtą. Taigi dabartinė nomenklatūra iš esmės niekuo nesiskiria nuo sovietinių laikų nomenklatūros. Nepaisant dažniausiai menkų asmeninių darbų krašto labui ir ribotų galimybių, į gautą vietą nomenklatūra žiūri kaip į asmeninę privilegiją, kurią reikia išlaikyti iki amžiaus galo.
Na, o jei ilgą laiką tarp krašto valdymo daugumos (pavyzdžiui, Seime) sėdėjo vienas žymiausių Lietuvos profsąjungų veikėjų – Algirdas Sysas – ko ir norėti. Tikros profesinės sąjungos – opozicija valdžiai. Todėl Lietuva buvo išskirtinė šalis, kai vienas iš pagrindinių profesinių sąjungų vadovų tuo pačiu metu tarnavo ir savo ponams – įstatymdaviams. Iš tikrųjų tai buvo socialdemokratijos parodija arba kaip dabar sakoma socialdemokratijos šou. A. Sysas, šiaip pažiūrėti linksmas žmogus, „ZZ Top“ roko imitatorius, sportininkas, tačiau profesines sąjungas nemokė kritiškai mąstyti ir protestuoti, o nelyginant kaip kokios žolelės ramino ir bukino.
Užtat ir dabartinis ministras pirmininkas G. Kirkilas į mokytojų ketinimą streikuoti ir ginti savo egzistenciją miglotai atsako, kad nebūtina streikuoti, dialogas vyksta, atlyginimai nuolat didinami. Prieš trejetą metų susikūrusios viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būstas“ direktorius N. Cicilionis pasakojo, kad ir universiteto bendrabučiai atkūrus nepriklausomybę buvo taisomi – rado kiaurų vandentiekio vamzdžių, kurie buvo ne suvirinami, o pagaliais užkemšami.
Kai politikai, darbdaviai leidžia dūmus arba iš esmės nesuvokia žmogaus problemų, streikas, protesto akcijos yra normalios demokratinės savisaugos priemonės. Magistrantė Lina (studentai bijo skelbti savo pavardes, prašė neminėti bendrabučių ir kambarių, kuriuose gyvena, numerių), neseniai viešėjusi Graikijoje, žavėjosi graikų studentų pasiryžimu ginti savo teises, beje, dėl tų pačių dalykų, kaip ir Lietuvoje – prastos studijų kokybės, blogų gyvenimo sąlygų.
Likus savaitei kitai iki savivaldybių tarybų rinkimų, žiniasklaidoje pasirodė straipsniukas, o kaip gi balsuos studentai. Pasirodo ir čia viskas daroma, kad mokslo siekiantys jaunieji krašto piliečiai būtų apolitiški. Nors studentai bendrabučiuose Vilniuje gyvena po keletą metų, tačiau rinkimų metu norėdami dalyvauti balsavime, privalo važiuoti į savo rajoną, miestą, iš kurio atvyko. Suprantama, kad tik mažuma išsiruoš į šitokią specialią kelionę. O rinkėjų sąrašuose Vilniuje studentų nėra. Tik jiems patiems atvykus į rinkimų apylinkę ir parašius prašymą bei pateikus bendrabučio nuomos sutartį, į sąrašus bus įrašyti.
Vasario 14, paskutinę dieną, kai studentai turėtų susitvarkyti visus balsavimo registracijos dokumentus, susisiekiau su Vilniaus miesto Saulėtekio rinkimų apylinkės pirmininke, kuri paaiškino, kad jokių balsavimo paraiškų dar neturi, studentai esą dar tik ruošiasi kažką atnešti. Jokio konkretaus Vilniuje panorusių balsuoti studentų skaičiaus apylinkės pirmininkė negalėjo pasakyti. Šitokia rinkimų tvarka pati atstumia studentus nuo balsavimo, ir nereikia stebėtis jų pasyvumu.
Nebūkime naivūs, nomenklatūrininkai žino kokiuose kambariuose gyvena studentai, kokie bendrabučių koridoriai ir laiptinės. Tad kam tas jų aktyvumas? Kad protesto akcijas arba graikų pavyzdžiu streikus imtų kelti. Ne, pasakytų nomenklatūrininkas, šito tai tikrai nereikia. Tegu sau sėdi per rinkimus ir nekiša nosies. Kai studentams pasakiau, kad daugeliu atvejų jų bendrabučiai primena Harlemo landynes, jie ėmė smagiai juoktis. Tarsi toks palyginimas būtų visai vietoje ir laiku. Kiek reikėtų valstybės biudžeto lėšų Saulėtekio studentų bendrabučių remontui ir apšiltinimui, negalėjo pasakyti ir „Vilniaus universiteto būsto“ direktorius. Apie kai kuriuos bendrabučius jis pasakė tik tiek, kad jų būklė tokia, kad tikslingiau būtų juos griauti ir statyti naujus.
Aukštiems valdžios pareigūnams siūlyčiau ne į grybų šventes važinėti, o pirmiausia aukštas po aukšto laiptine kopti į Saulėtekio gatvės bendrabučio Nr. 17 šešioliktąjį aukštą. Gali būti kambarys Nr.1608, gali būti kitas… Štai čia ir pamatysime tikrąjį Lietuvos tigro šuolį. Pamatysite ir Vilniaus panoramą su didėjančiu BVP, ir tikrą skurdą.
Kai kurių studentų kambarių sienos, lubos dėl nuolatinės drėgmės juodos, pelėsiais apsitraukusios. Čia, viršutiniuose aukštuose, kur sienos dar juodesnės, ne studentai gyvena. Statybininkai! Miega aplūžusiose geležinėse lovose, miega apsirengę, nes šalta. Iš viso Saulėtekio bendrabučiuose drauge su studentais dabar gyvena apie 300 statybininkų iš Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio. Kodėl? „Vilniaus universiteto būstas“, kuris paskutiniuoju metu ėmė tvarkyti studentų prausyklas, virtuves ir tualetus, sakosi už statybininkų nakvynę šiek tiek pinigėlių prisiduria. Tačiau statybininkų kambarių netvarko nei bendrovė, kurioje žmonės dirba, nei „Būstas“.
Čia jau, matyt, kaip ir Vilnijos, Vilniaus miesto zonos gyventojams niekaip negrąžinama tėvų ir senelių žemė, nebe diskusijų objektas. Jei Seimo ir savivaldybių valdančioji dauguma šito nesupranta, turėtų pabusti žmonių valia ginti savo teises visomis demokratijos leidžiamomis priemonėmis.
Kazimieras Šiaulys yra partijos Tvarka ir Teisingumas (liberalai demokratai) Kultūros komiteto pirmininkas, kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.