Savaitės žmogus – europarlamentaras Rolandas Paksas, kuriam Europos Žmogaus Teisių Teismas leido tikėtis Seimo nario mandato, tačiau iki šio išsvajoto tikslo gali praeiti ilgi metai.
2004 metų balandžio 6–ąją R.Paksas per apkaltos procedūrą Seime buvo pašalintas iš šalies prezidento pareigų.
Grąžinta tik viltis
Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą paaiškėjo, kad R.Paksas daugiau niekada negalės ne tik tapti valstybės vadovu, bet ir eiti pareigų, kurioms eiti privaloma priesaika.
Tuomet R.Paksas pradėjo net 81 mėnesį trukusį bylinėjimosi maratoną prieš Lietuvą. Pašalintas prezidentas reikalavo ir savo dalinės politinės reabilitacijos, ir materialinės kompensacijos – apie 2,5 mln. litų. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad reikalautų pinigų R.Paksas negaus, tačiau užvakar politikui grąžinta viltis būti renkamam į Seimą.
“Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs jį nušalinus per apkaltą, buvo neproporcingas„, – pareiškė Strasbūro teismo Didžioji kolegija, sudaryta iš 17 teisėjų.
Europos Parlamento narys R.Paksas iškart pareiškė, kad per artimiausius rinkimus taps ne tik parlamentaru, bet ir Seimo pirmininku, kuris, esant reikalui, pavaduoja Lietuvos prezidentą.
Prezidentu nebetaps
– Ką išties reiškia ir kaip turėtų būti suprantamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas R.Pakso byloje? – “Respublika“ vakar paklausė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano profesoriaus habilituoto daktaro Vytauto Nekrošiaus.
– Išties atsitiko labai paprastas dalykas. Europos Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo nuostata, numačiusi R.Paksui draudimą visą gyvenimą eiti renkamas pareigas, savo proporcingumu prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai. Visa kita R.Paksas pralošė.
Tik šiandien nereikėtų suplakti dviejų dalykų. Strasbūro teismas nepakeitė mūsų Konstitucinio Teismo sprendimo ir nepripažino jo esant negaliojančiu. Todėl visi R.Paksui numatyti apribojimai išlieka.
Konstitucinis Teismas savo sprendimą vertino Lietuvos Konstitucijos požiūriu, o Strasbūro teismas – minėtos Konvencijos požiūriu. Todėl dabar Lietuva, privalanti ištaisyti savo Konstitucijos trūkumą, turi tik vieną kelią. Tai pagrindinio šalies įstatymo keitimas.
– Ar pamatuotai tuomet jau džiūgauja R.Paksas, teigdamas, kad taps Seimo nariu, o vėliau – ir šalies prezidentu?
– Tapti prezidentu R.Paksas neturi jokių galimybių. Nes šio aspekto Europos Žmogaus Teisių Teismas net nelietė, viskas liko taip pat, kaip išaiškino mūsų Konstitucinis Teismas.
Tačiau ir tapti Seimo nariu R.Paksas galėtų dar labai negreitai. Šiomis dienomis jau girdėjau balsų, kaip greitai bus pakeista Konstitucija.
Pamirštama viena – tai yra speciali ir gana ilga procedūra. Tai ne tas pats, kas pakeisti įstatymą, nors tai juk irgi ilgai užtrunka.
Reikės suburti galbūt ketvirtadalio Seimo narių kvalifikuotą grupę, kuri turės susitarti dėl pataisos teksto. Vėliau tai būtų svarstoma, taisoma, lauktų net du balsavimai Parlamente.
Greito Konstitucijos keitimo šalininkai, matyt, pamiršta, kad iškils daugybė papildomų klausimų. Pavyzdžiui, ar kartą priesaiką jau sulaužęs Seimo narys galėtų būti renkamas Parlamento pirmininku?
Kadangi tam tikrais atvejais Seimo pirmininkas eina šalies prezidento pareigas, tai negaliotų R.Paksui, kuris jau niekada nebegalės tapti prezidentu. Tokius dalykus taip pat turės atspindėti Konstitucijos pataisa.
Vis dėlto mes kalbame apie pagrindinį valstybės dokumentą, kurio negalime keisti greitai ir bet kaip tik dėl vieno žmogaus atvejo.
Konstitucijos pataisos rengėjai privalės išnagrinėti kiekvieną galimą atvejį, kuris atsitiktų priėmus tokį pakeitimą, ir numatyti išeitis iš mums dar nepatirtos situacijos.
Mano supratimu, Konstitucijos pakeitimas yra ir šiaip labai ilgas procesas, o žinant, kaip kartais “pavyksta„ susitarti mūsų Seimui, jis tik dar labiau pailgės.
Nauda visai Europai
– Ar tiesa, kad Strasbūro teismui priėmus sprendimą Konstitucijos pataisymas turėtų būti susijęs ne su individualiu leidimu R.Paksui tapti parlamentaru, o su pašalintam prezidentui skirtos bausmės dydžio sumažinimu?
– Taip, tai yra labai svarbus momentas, kuris, dar nežinia, bus akcentuojamas pačioje Konstitucijoje ar atskirame įstatyme. Teks apsispręsti, kuriam laikui bus apribotas draudimas R.Paksui tapti parlamentaru.
Strasbūro teismas juk tik pasakė, kad Lietuva yra neteisi neleisdama šiam politikui nebūti Seimo nariu visą gyvenimą. Kažkam teks galvoti, kiek laiko šis asmuo dar negalės būti įstatymų leidėju – metus, dešimt ar dvidešimt.
Nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo tik prasideda didelis ir ilgas procesas. Bet jis duos nemažai naudos ne tik mūsų valstybei, bet ir visai Europai, dar nesusidūrusiai su tokiu apkaltos procesu šalies prezidentui ir tokiomis jo pasekmėmis.
Kai buvo priimamas sprendimas R.Pakso klausimu, 2004 metais Lietuvos Konstitucinis Teismas šioje srityje neturėjo jokios patirties ir šiek tiek persistengė.
Strasbūro teismas viską grąžino į savo vietas ir priminė proporcingumo principą – bausmė turi būti adekvati.
Todėl jau atėjo laikas pamiršti R.Pakso atvejį ir šios patirties nesieti su vieno asmens vardu. Šios nuostatos turi būti taikomos ateityje – bet kuriems būsimiems prezidentams ar Seimo nariams.
Atėjus laikui svarstyti Konstitucijos pataisą atsakingi už tai žmonės privalės atsiriboti nuo R.Pakso istorijos.
Jiems teks tiesiog rasti atsakymą į klausimą: ką daryti, kai į Seimą ateina žmogus, kartą jau sulaužęs priesaiką valstybei.
Tai laikau dar viena puikia proga pasitvarkyti mūsų šalyje galiojančios Konstitucijos nuostatas.
– Kodėl buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, o dabar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tvirtino, kad Strasbūro teismui priėmus sprendimą pakaks pataisyti tik rinkimų įstatymą, o ne Konstituciją?
– S.Šedbaro žodžius aš supratau jau ne kaip teisininko, o kaip politiko pasakymą. Kita vertus, šiuo klausimu dar girdėsime įvairių nuomonių, ir tai, ką aš jums sakau, taip pat yra tik mano nuomonė.
Teoriškai, priklausomai nuo turimos praktikos, juk gali keistis ir to paties Konstitucinio Teismo nuomonė. Bet tai tikriausiai paaiškėtų tik jau kito prezidento apkaltos proceso metu.
Remigijus ŠIMAŠIUS, teisingumo ministras, atskleidęs, kad visos iki šiol sukurtos kovos su korupcija priemonių programos buvo tik popierinės ir kad įveikti šią blogybę įmanoma tik išnaikinus kyšių davimo priežastis.
Julius GIRDVAINIS
