Pasirašiusieji kreipimąsi prašo Sveikatos apsaugos ministerijos atsižvelgti į „rašte įvardijamus gydymo įstaigai reikšmingus pokyčius, įvykusius per direktoriaus R. Mažeikos vadovavimo metus“.
Pažymima, kad, jų teigimu, vadovo nušalinimas nuo pareigų nėra teisingas sprendimas.
Dalinamės visu dalies ligoninės darbuotojų išplatintu pranešimu:
„VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – Ligoninės) darbuotojai, reaguodami į 2021 m. birželio 28 d. paskelbtą LR Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimą, pradėti Ligoninės direktoriaus Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš Ligoninės direktoriaus pareigų procedūrą, bei žiniasklaidoje ir visuomenėje skleidžiamą subjektyvią, netikslią ir neišsamią informaciją, reiškia susirūpinimą susiklosčiusia situacija, primygtinai reikalauja atsižvelgti į faktinius progresyvius pastarųjų metų pokyčius Ligoninėje, nuosekliai augančią pacientams teikiamų paslaugų kokybę, o svarbiausia – susitelkti pasitikėjimo, stipriausiu Šiaurės Lietuvos regione gydymo centro, išsaugojimu.
Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujant direktoriui R. Mažeikai Ligoninėje atlikti svarbūs struktūriniai pokyčiai, orientuoti į pacientus. Laikytasi principo, kad pacientas turi tapti visų procesų (diagnostinių bei gydomųjų) esminiu objektu, o teikiamos paslaugos turi būti kokybiškos, saugios, užtikrintos ir vienodai prieinamos visiems pacientams, nepriklausomai nuo jų socialinio ar ekonominio statuso.
Gydymo įstaigoje inicijuotos naujovės leido Šiaurės Lietuvos regiono gyventojams pasiūlyti aukšto lygio gydymo paslaugos, o Respublikinei Šiaulių ligoninei įsitvirtinti ir tapti sparčiai tobulėjančiu gydymo centru. Siekiant teikti aukščiausio medicininio lygio ir kokybės paslaugas, per pastaruosius metus įgyvendinti šie reikšmingi pokyčiai:
• daug dėmesio skirta gydytojų specialistų komandų telkimui. 2017 m. gruodžio 31 dienos duomenimis Ligoninėje dirbo 2430 darbuotojų, iš jų 378 gydytojai. Įvykdžius įvairius struktūrinius pokyčius 2020 m. gruodžio 31 dienos duomenimis Ligoninėje dirbo 2319 darbuotojų, iš jų – 421 gydytojas;
• 2019 metų spalio – 2020 metų sausio mėnesiais atliktas išsamus tyrimas, siekiant išanalizuoti ir įvertinti Ligoninės operacijų skyrių darbo organizavimą. Tyrimo metu buvo nustatyta reikšmingų operacinių veiklos problemų, neefektyvių žmogiškųjų ir materialinių resursų panaudojimo. Tai lėmė poreikį imtis priemonių efektyvinant procesus ir patenkinant pacientų bei Ligoninės darbuotojų poreikius. Buvę Širdies ir kraujagyslių centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, Anesteziologijos – operacijų skyrius bei Operacijų – intensyviosios terapijos skyrius ir Skausmo valdymo skyrius sujungti į vieną Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centrą. Šių metų pradžioje Respublikinė Šiaulių ligoninė tapo anesteziologų reanimatologų rezidentūros mokymo baze.
• Širdies ir kraujagyslių centras atliekamų procedūrų sudėtingumu, esančia įranga ir specialistų kompetencijomis nenusileidžia panašaus pobūdžio centrams, veikiantiems ne tik Lietuvoje (pagal atliekamų procedūrų skaičių centras 4 pagal dydį Lietuvoje), bet ir Europoje. Lyginant su 2019 m. duomenimis atliekamų invazinių galvos smegenų trombektomijų procedūrų skaičius padidėjo 46 proc., cerebrinių angiografijų – 13 proc., kaklo kraujagyslių stentavimo – 2,3 karto, apie 16 proc. išaugo dienos stacionare atliekamų vainikiniu arterijų angioplastikos, angiografijų, stentavimo procedūrų skaičius ir kt.
• Chirurgijos klinikoje optimizuotas I, II chirurgijos ir Ambulatorinės chirurgijos, Neurochirurgijos, Urologijos skyrių ir Ortopedijos-traumatologijos centro darbas, racionaliai panaudojant žmogiškuosius išteklius, pacientams gerinant chirurgijos paslaugų prieinamumą, kokybę bei efektyvumą. Iki tol Respublikinė Šiaulių ligoninė, vienintelė iš didžiųjų Lietuvos ligoninių, neturėjo Dienos chirurgijos skyriaus;
• Moters ir vaiko klinikoje Vaikų skubiosios pagalbos – priėmimo skyrius sujungtas su Vaikų intensyviosios terapijos skyriumi ir įsteigtas Vaikų skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos centras, kad būtų užtikrintas atvykstančiųjų pacientų srautų valdymas, kiekvienam atvykstančiajam būtų suteikta reikiama pagalba.
Modernūs gydymo ir diagnostikos metodai – dar viena sritis, kuri per pastaruosius metus buvo intensyviai tobulinama ir plėtojama ne tik įgyvendinant projektus, bet ir vedant profesionalių specialistų ambicijoms pirmauti taikant naujausius gydymo metodus. Ligoninėje inicijuoti ir sėkmingai plėtojami šie metodai ir pažangi diagnostinė įranga:
• Diagnostikos centro Endoskopijų skyriuje plėtojamos virškinimo trakto stentavimo galimybės, skyriaus gydytojai stentuoja stemplę, dvylikapirštę žarną, storąją žarną. Čia 2020 metais pirmą kartą Lietuvoje atlikta endoskopinė viso organo sluoksnio naviko šalinimo procedūra;
• Ligoninėje sėkmingai įveiklintas „Žaliųjų koridorių“ algoritmas pacientams, kuriems pagrįstai įtariamas onkologinis susirgimas;
• šių metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje planuojama Ligoninėje įsigyto magnetinio rezonanso tomografijos aparato ekspoatacijos pradžia, iki šiol magnetinio rezonanso tyrimų poreikį reikšmingai padengdavo diagnostinio vaizdinimo ir ambulatorinių paslaugų centras „Affidea“.
Mes, šį kreipimąsi pasirašę VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai, reaguodami į LR Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio priimtą sprendimą dėl Ligoninės direktoriaus R. Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūros pradėjimo, prašome įvertinti rašte įvardijamus gydymo įstaigai reikšmingus pokyčius, įvykusius per direktoriaus R. Mažeikos vadovavimo metus. Laikomės pozicijos, kad vadovo nušalinimas nuo pareigų nėra teisingas sprendimas.
Atvirkščiai – susiklosčiusios aplinkybės, LR Sveikatos apsaugos ministro priimami sprendimai, komunikaciniai žingsniai, kelia nepasitikėjimą institucija, skatina Ligoninėje dirbančių darbuotojų nusivylimą, demotyvaciją, o tai tiesiogiai atsilieps pacientams teikiamų paslaugų kokybei. Šiuo sudėtingu metu darbuotojų gretose daugėja perspektyvių specialistų, kurie savo karjeros su šia gydymo įstaiga sprendžia nebesieti. Žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose pasirodžiusi klaidingos, neigiamos informacijos gausa verčia abejoti ir jaunuosius rezidentus, kurie savo karjerai planavo rinktis būtent šią gydymo įstaigą.
Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje skelbia, jog „asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“, nagrinėjamu atveju tokio sprendimo nėra ir gali nebūti priimta, todėl vadovo atšaukimas iš pareigų, vadovaujantis pareikštais įtarimais yra mažų mažiausiai – antikonstitucinis. Būtų naudinga sulaukti kompetentingų institucijų sprendimų.
Atsakingų institucijų klausiame – kas prisiims atsakomybę už VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei, jos įvaizdžiui, pacientų pasitikėjimui šia gydymo įstaiga padarytą žalą?
Tokie sprendimai primena politinį susidorojimą, nenorą apginti kompetentingą, profesionalų, inovatyvų Ligoninės vadovą, siekiant patenkinti visuomenės, žiniasklaidos, politikų daromą spaudimą pagrįstą išankstinėmis nuomonėmis.
Atsakingai pareiškiame, kad norime dirbti komandoje su Ligoninės direktoriumi R. Mažeika.“
Pranešimą išplatino ir Seimo opozicija
Antradienį buvo išplatintas ir keletos Seimo narių – Aurelijaus Verygos, Astos Kubilienės, Rimantės Šalaševičiūtės, Rimos Baškienės, Laimos Nagienės, Valiaus Ąžuolo, Remigijaus Žemaitaičio – pranešimas, kuriuo raginama persvarstyti sprendimą ir itin atsakingai vertinti situaciją, nes, kaip nurodoma, nepagrįsti ir neatsakingi sprendimai gali sutrikdyti vienos iš didžiausių šalies gydymo įstaigų veiklą ir sukelti realią grėsmę regiono pacientų sveikatai.
„Šiandien gautas ligoninės darbuotojų, palaikančių įstaigos vadovą, laiškas, leidžia manyti, kad ministerijos sudaryta pokyčių grupė neįsiklausė į abiejų pusių argumentus, o sprendimas atleisti vadovą yra labiau parodomoji akcija, kuri nesprendžia darbuotojų mobingo problemos. Dar daugiau, tai kuria itin pavojingą precedentą, kuomet gydytojų vadovų ir sveikatos specialistų itin teigiamai vertinamas vadovas yra atleidžiamas remiantis nebaigtais institucijų tyrimais ar abstrakčiomis prielaidomis dėl psichoemocinio klimato neužtikrinimo.
Šiandien iš dalies jaunųjų, vadovo į ligoninę pakviestų, medikų jau gaunamos žinutės apie planus atsisakyti darbo šioje įstaigoje, jei bus atleistas juos pritraukęs vadovas. Tokie signalai yra labai pavojingi, žinant kaip sudėtinga pritraukti jaunus specialistus dirbti regionuose. Pasitraukus specialistams, gali iškilti reali grėsmė gydymo (ypač klasterinių) paslaugų teikimui regione. Nelikus kritinių profesinių specialistų, Šiaulių regiono pacientams tokių paslaugų tektų vykti į Klaipėdą ar net Kauną“, – rašoma pranešime.
Dulkys: vadovo elgesys sumenkino ligoninės reputaciją
Portalas tv.3 primena, kad sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pirmadienį pranešė, kad pradėta R. Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūra.
„Ši procedūra bus baigta iki liepos 1 d. Kaip buvo informuota, gegužės mėnesį sudariau komisiją dėl šio vadovo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Išvada man buvo pateikta prieš keletą dienų. Komisija pateikė siūlymą pripažinti Remigijaus Mažeikos darbo pareigų pažeidimus.
Taip pat įvertinus visą kitą informaciją, susijusią su vadovo veikla, siūlė svarstyti atšaukimą iš direktoriaus pareigų bei nutraukti darbo sutartį dėl prarasto pasitikėjimo. Minėto vadovo darbo elgesys, susijęs su darbo pareigų atlikimu, sumenkino ligoninės reputaciją, sukėlė tiek dirbančiųjų darbuotojų, tiek visuomenės nepasitikėjimą įstaigos veikla“, – informavo ministras.
Teisėsauga šiuo metu aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.
Be to, R. Mažeika yra tarp medikų, kuriems įtarimai pareikšti didelio masto Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų. Jame įtariama per 50 žmonių, iš jų devyni – gydymo įstaigų vadovai.
