Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pateikia pirmojo studentų priėmimo etapo duomenis. Po kitų stojamųjų etapų aukštosios mokyklos gali pasipildyti, bet jų gali ir apmažėti, nes dalis nepasirašo sutarčių su jais pakvietusia aukštąja mokykla.
Skaudžiausios netektys – Šiauliuose ir Klaipėdoje
Skaudžiausius nuostolius studentų atžvilgiu skaičiuoja Kaune įsikūręs Lietuvos sporto universitetas (LSU). Čia studentų skaičius, lyginant su 2018 m., smuko 30 proc. Valstybės finansuojamose vietose norinčių studijuoti studentų padaugėjo 19 proc., tačiau valstybės nefinansuojamose vietose studijuos 43 proc. mažiau studentų.
Vieną didžiausių studentų nuostolį išgyvena prie Vilniaus universiteto padaliniu per artimiausius kelis metus turėsiantis tapti Šiaulių universitetas (ŠU). Nors pakviestų studijuoti valstybės finansuojamose vietose skaičius Šiauliuose, lyginant su 2018 m., paaugo 32 proc., norinčių už studijas mokėti patiems sumažėjo 58 proc. Bendrai Šiaulių universitetas neteko 28 proc.
Sumažėjusį studentų srautą skaičiuoja ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). Aukštoji mokykla bendrai neteko 24 proc. studentų. Nemokamai studijuojančių sumažėjo 4 proc., mokančių už studijas – 29 proc.
Džiugiomis nuotaikomis nespinduliuoja ir Klaipėdos universitetas (KU) bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Šiose aukštosiose mokyklose studentų skaičius sumažėjo 17 proc. Klaipėdoje 11 proc. sumažėjo nemokamai studijuojančių skaičius bei 22 proc. sumažėjo studentų, pasiruošusių mokėti už studijas. ISM 34 proc. sumažėjo nemokamai studijuojančių, tačiau 14 proc. pakilo mokamas studijas pasirinkusių studentų skaičius.
Liūdniausia statistikos eilutė ties privataus LCC tarptautinio universiteto pavadinimu. Lyginant su 2018 m., čia studentų sumažėjo net 67 proc.
Atbaido ir pakilusi kaina
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė ir buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė portalui tv3.lt sakė, kad kai kurių universitetų mažėjimą galima paaiškinti keliomis tendencijomis.
Pirmoji, pakilusios socialinių mokslų studijų programų kainos. Pašnekovės teigimu, Klaipėdos, Šiaulių ir Mykolo Romerio universitetai nemažai savo studijų orientuoja būtent į socialinius mokslus ir už save mokančius studentus, o jų motyvacija, pakilus kainoms, rinktis valstybės nefinansuojamas vietas – sumažėjo.
„Kita vertus, bendra tendencija – mažėja galinčių stoti, mažėja abiturientų“, – kalbėjo N. Putinaitė.
Tai palietė ir Kauno technologijų universitetą, kuris pastaraisiais metais arba šiek tiek paaugindavo studentų skaičių, arba jis išlaikydavo panašų.
„Raudonas aliarmas dega ir virš Lietuvos sporto universiteto“, – pastebi N. Putinaitė.
Pašnekovės tvirtinimu, ryškėja bendra tendencija, kuri matomi metai iš metų – nyksta maži universitetai, kurie neturi galimybių pasiūlyti daugiau disciplinų apimančius dalykus ir yra orientuoti į už savo mokslą mokančius studentus.
Vis daugiau studentų renkasi menus
Daugiausiai studentų sulauks Vilniaus universitetas (VU). Čia nemokamai studijuos 2 945 studentai, šis skaičius nuo pernai išaugo 6 proc. Tačiau seniausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje 13 proc. sumažėjo pasiryžusių mokėti už mokslą.
Gausaus studentų antplūdžio rugsėjį sulauks ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Čia nemokamai studijos 1 127 jaunuoliai. Nors šioje kategorijoje pokytis nėra didelis, lyginant su 2018 m., didelis šuolis matomas norinčių mokėti už mokslą VGTU – tokių studentų net 84 proc. daugiau nei 2018 m. Bendras studentų skaičius VGTU ūgtelėjo 19 proc.
Trečio gausiausio būrio studentų sulauks Kauno technologijos universitetas (KTU). Čia nemokamas studijas pasirinko 1 212 studentų, tačiau šis skaičius 12 proc. mažesnis nei pernai. 10 proc. sumažėjo ir pasiryžusių mokėti už studijas skaičius. Bendrai KTU neteko 11 proc. studentų.
Renesansą išgyvena Lietuvos teatro ir muzikos akademija (LMTA). Nemokamai studijuojančių skaičius paaugo 7 proc., o pakviestų studijuoti į valstybės nefinansuojamas vietas – net 96 proc. Bendrai LMTA sulauks 21 proc. daugiau studentų.
Didžiausią šuolį išgyveno Kazimiero Simonavičiaus universitetas – čia studentų skaičius šoktelėjo net 92 proc.
Kolegijos skaičiuoja nuostolius
Žvelgiant į kolegijose įvykusius studentų pokyčius, prie daugelio pavadinimų puikuojasi minusai. Išskirtinį teigiamą rezultatą pasiekė Vilniaus verslo kolegija, kurioje net 190 proc. padaugėjo norinčių studijuoti mokamose vietose, o bendras studentų skaičius pakilo 156 proc.
Didžiausius nuostolius išgyveno Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla ir Panevėžio kolegija, kuriose studentų skaičius krito dvigubai, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – 44 proc., Klaipėdos valstybinė kolegija – 32 proc., Šiaulių valstybinė kolegija 30 proc.
Valstybei reikia apsispręsti
„Čia, aš manyčiau, galima matyti katastrofą, kuri ištikusi kolegijas“, – konstatuoja N. Putinaitė.
Docentė beda pirštu į kviečiamų studentų skaičiaus pokytį – beveik prie kiekvieno pavadinimo minusai, o kai kuriose kolegijose kviečiamų studijuoti skaičius bene dvigubai mažesnis nei pernai.
N. Putinaitė tokią kritišką kolegijų padėtį aiškina tuo, kad universitetuose yra gana daug valstybės finansuojamų vietų, tad jaunuoliai dažniau renkasi studijuoti universitete, nes jo baigimo diplomas yra vertingesnis. Pasak docentės, tai yra švietimo politikos planavimo pasekmė.
„Jeigu ta tendencija tęsis, kuri šiandien yra be galo ryški, tai mes po kelių metų nebeturėsime kolegijų, jų sektorius išvis išnyks. Jeigu nebus mažinamos valstybės finansuojamos vietos universitetuose, aš nematau jokios kolegijų ateities. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų apsispręsti, ar ji nori, kad išliktų kolegijos“, – samprotavo N. Putinaitė.
Svarbiausia – prestižas
Didžiausią valstybės finansuojamų vietų kviečiamųjų skaičių surinkusia studijų programa tapo KTU siūlomos programų sistemų studijos. Į jas pakviesta nemokamai studijuoti 297 jaunuoliai. Tarp populiariausių yra VU siūlomos teisės ir politikos mokslų studijų programos – 177 ir 147 jaunuoliai.
Populiariausiųjų dešimtuke ir dvi medicinos studijų programos. Nemokamai studijuoti mediciną VU pakvietė 127 jaunuolius, o Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – 125.
Populiariausia valstybės nefinansuojama studijų programa taip pat yra KTU programų sistemos – kvietimus į šią programą sulaukę 312 studentų. Už mokslą mokėti pasiryžę ir dauguma būsimųjų medikų. Į valstybės nefinansuojamas vietas LSMU medicina pritraukė 308 jaunuolius, o VU medicina – 185.
Medicinos ir teisės mokslų populiarumą N. Putinaitė aiškina paprastai – tai prestižinės profesijos, kurios populiarios metai iš metų.
„Yra tam tikra psichologinė stojančiųjų nuostata, net jei atlyginimai nėra labai geri, tai yra prestižinės specialybės, į kuriais stoja geriausieji“, – aiškino N. Putinaitė.
Pastaraisiais metais į populiariausių studijų programų viršūnę pakilo programų sistemos. Pasak N. Putinaitės, taip nutiko dėl to, kad valstybė šiai studijų programai skiria daug valstybės finansuojamų vietų.
„Populiarumas nelygus populiarumui. Pavyzdžiui, pasižiūrėjus su kokiais balais stoja į mediciną ir neįstoja. Ir programų sistemos, kuriose, preliminariais duomenimis, realiai konkurso net nebuvo“, – kalbėjo N. Putinaitė.
Tarp populiariausių – kosmetologija
Tarp kolegijų didžiausią valstybės finansuojamų vietų kviečiamųjų skaičių surinko keturios Vilniaus kolegijos siūlomos studijų programos: tarptautinis verslas (167), bendrosios praktikos slauga (124), programų sistemos (116), reklamos vadyba (97).
Populiariausių valstybės nefinansuojamų programų sąraše kolegijose yra Socialinių mokslų kolegijos (SMK) siūloma estetinės kosmetologijos programa – į ją pakviesta 406 studentai. Tarp populiariausių Vilniaus kolegijos tarptautinio verslo programa (233), SMK kūrybos ir pramogų industrijos (224), Vilniaus kolegijos bendrosios praktikos slauga (206), SMK transporto ir logistikos verslas (201).
