Per 20 metų Lietuvos nacionaliniai parkai tapo daug patrauklesni lankytojams, kurių sulaukiama vis daugiau.
Tačiau stengiamasi nepamiršti ir įvairių apribojimų suvaržytų vietinių gyventojų poreikių.
Šiuo metu šalyje esantys 5 nacionaliniai parkai užima 1523 kvadratinių kilometrų plotą, o tai sudaro daugiau nei 2 proc. šalies teritorij
os. 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionaliniai ir Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmajam, kuris buvo įkurtas 1974-aisiais, galiausiai suteiktas Aukštaitijos nacionalinio parko vardas.
„Lietuva pasirinko tokią nuostatą, kad nacionalinius parkus steigė kiekviename etnografiniame regione, stengdamasi atspindėti pačias vertingiausias gamtines teritorijas, kraštovaizdį bei savitą kultūros paveldą. Tai nereiškia, kad kiti parkai nėra gražūs ar įdomus, bet jie vertingi gal kiek kitu aspektu“, – teigia Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte.
Pastebima, kad per 20 metų šalies nacionaliniai parkai tapo kur kas patruklesni turistams – juose atsirado lankytojų centrai, informacinės sistemos, stendai, užrašai, rodyklės, įrengtos spacialios vietos žmonių poilsiui.
„Įsteigimas yra deklaravimas, kad mes norime išsaugoti teorijas. Tačiau jeigu mes norime jas pritaikyti lankymui, vien įsteigimo neužtenka. Mes turime įgyvendinti atitinkamas priemones, paveldo objektus turime tinkamai eksponuoti, pritaikyti juos žmonių lankymui“, – aiškina R. Baškytė.
Pašnekovė pastebi, kad šalis vis dar išgyvena pereinamąjį laikotarpį. „Buvo ganėtinai daug nesupratimo, nesusikalbėjimo. Šiandien mes jau galime sakyti, kad einame konstruktyvaus dialogo linkme, labiau suprasdami, kam tie parkai reikalingi, kas juose saugoma ir kaip tai reikia daryti“, – tikino pašnekovė.
Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedrius Norvaišas pastebi, kad parke gyvenantys žmonės vis mažiau paiso nacionalinio parko reikalavimų, tačiau kiekvienais metais parko lankytojų gausėja.
„Jeigu prisiminti, kiek žmonių apsilankydavo parke tik jį įkūrus ir kiek jų apsilanko dabar, tai yra labai didelis skirtumas. Nuo keliasdešimt tūkstančių pradžioje, iki 120 tūkst. lankytojų kasmet dabar“, – tvirtina G. Norvaišas.
Lietuvos nacionalinių parko vertybės pripažintos ne tik šalyje, bet ir pasaulyje. R. Baškytė teigia, kad, pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke yra išlikusios archaiškiausios tradicijos, Kuršių Nerija – pasaulinio paveldo vertybė, o Trakai – dar vienas pretendentas į pasaulio paveldą.
Pašnekovė pastebi, kad siekiant palengvinti nacionaliniuose parkuose gyvenančių žmonių buitį, yra keičiami teisės aktai bei reglamentai.
„Tie žmonės, kurie rašė reglamentus, niekada nebuvo nusistatę prieš žmones, kurie ten gyvena, bet tai, kaip jie įsivaizdavo, kaip turėtų viskas atrodyti realybėje, tas vaizdas, aišku, buvo iškreiptas. Tačiau matant, su kokiomis problemomis yra susiduriama, teisės aktai yra tobulinami“, – tvirtino R. Baškytė.
Pasak pašnekovės, didžiausia problema yra ne tai, kad žmogus nori įsikurti nacionaliniame parke, bet tai, kur ir kaip jis nori vykdyti statybas.
„Jeigu pasidairytumėte po Lietuvą, pastebėtumėte, kad pirmieji šiuolaikiniai namai buvo didelės dėžės, niekuo neišsiskiriantys arba labai išsiskiriantys, iškrintantys iš viso konteksto. Tačiau kuo toliau, tuo labiau žmonės supranta to tradicinio lietuviško medinio namo privalumus ir ekologine, ir ekonomine prasme“, – teigė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė.