„Manau, turiu daugiau informacijos apie šiąnakt Savanorių pr. 63 (alternatyvus statinį žymintis adresas yra Telšių g. 2 – „Kas vyksta Kaune“) degusį namą“, – pasakojo kiek sutrikusi moteris.
Apie 10 val. atsidariusi savo „Instagram“ profilį, ji teigė pastebėjusi istoriją įkeltą kaunietės sekamo asmens. Vaizdo įrašas, kuriame padegamas namas esą buvo paviešintas prieš 7 val., vadinasi, maždaug tuo metu, kai specialiosios tarnybos gavo pranešimą apie nelaimę.
Medžiagoje matyti, kaip vyrukas neįžiūrimu veidu galiniame kieme ant namo porąkart šliūkšteli skysčio, po šio veiksmo liepsnos dar pasmarkėja. Akivaizdu, kad žmogus tikrai ne malšinti ugnies skuba ir labai abejotina jo rankose esant butelaitį vandens.
Moteris sakė teisėsaugai šio vaizdo įrašo neperdavusi. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Justina Kazragytė portalui nurodė, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio gaisro kol kas nepradėtas. Tiesa, gali būti, taip yra dėl to, kad Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pareigūnams dar neperdavė informacijos apie nelaimės priežastis.
Kaip primena „Kas vyksta Kaune“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, lapkričio 26 d., 03.35 val., gautas pranešimas, kad dega namas, šalia – kitas medinis namas ir automobilis, pastato stogas degė atvira liepsna. Darbo gelbėtojams čia tikrai netrūko, jie Žaliakalnyje sukosi kelias valandas, apie 7.20 val. fiksuotoje medžiagoje matyti, kad medinukas vis dar smarkiai rūksta.
Ugniagesiai pranešė, kad nelaimės metu apdegė antrojo aukšto patalpos ir pastato konstrukcijos, nuardytas stogas. Telšių gatvės kampą rėžiantis statinys liepsnoja jau ne pirmą kartą: gaisrininkai čia važiavo 2017-ųjų kovą ir spalį. Rudenį čia degė šiukšlės, o pavasarį nukentėjo ir 1959 m. gimęs benamis.
Kaip dienraštyje „Kauno diena“ pernai rašė humanitarinių mokslų daktarė Marija Oniščik, kelis medinius namus, kuriuose daugiausia nuomojo butus, XX a. pradžioje pastatė arba perstatė Andrius Venckūnas. Tarp jų – ir šią naktį degęs pastatas, bene seniausias kvartale, pradėjęs gyvavimą kaip medinis vieno aukšto su mansarda Tiškų dvarelis, iškilęs iki 1893 m.
A. Venckūnas, dėsto M. Oniščik, 1923 m. pristatė namui antrą aukštą: „Rezultatas buvo visai neprastas: trikampių skydų armonika, skaldoma senosios mansardos stogų intarpais, teikia ilgam fasadui sudėtingą įvairovę. (…) Vos prieš kelerius metus daryti aprašai ir nuotraukos rodo namą turėjus metalinę balkono tvorelę ir grakščias metalines stogelio konsoles. Šiandien jų jau nebėra.“
Čia praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje butą nuomojosi ir šeštadieninius vertėjų susibūrimus rengti pradėjo Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.
Nors pastatas jau senokai peržengė garbingą 100 metų ribą, į Kultūros vertybių registrą jis neįrašytas. Kauniečiai dažnai dalijasi konspiracinėmis nuomonėmis, kad tokie objektai padeginėjami, mat tvarkyti neapsimoka, įforminti griovimą sudėtinga, o sklypai tokiose vietose yra aukso vertės.
