JAV kongreso Užsienio reikalų komitetas pritarė rezoliucijai, smerkiančiai daugiabučio statybas Vilniuje, kur galėjo buvusių Šnipiškių žydų kapinių riba.
Lietuva deda daug diplomatinių ir politinių pastangų, kad ši rezoliucija nebūtų priimta.
Rezoliucijos projektą praėjusių metų pabaigoje užregistravo Kongreso nariai Michaelas Fergusonas ir Josephas Crowley. Dokumente teigiama, kad Kongresas yra sukrėstas pranešimų apie „istorinių žydų kapinių teritorijoje Šnipiškėse tebevykstančias statybas”.
Anot projekto, Lietuvos ir pasaulio ekspertai yra įsitikinę, kad į šią teritoriją tikrai patenka buvusios kapinės. „XXI amžiuje tebevykstantis kapinių niekinimas įžeidžia tarptautinę žydų bendruomenę ir Amerikos žmones“,– teigiama dokumente.
Lietuvos Vyriausybė kaltinama pažeidusi 2002 metų spalio 15 dieną sudarytą dvišalę sutartį, kuria yra įsipareigojusi išsaugoti visų tautinių, religinių ir etninių grupių, tarp jų – Antrojo pasaulinio karo genocido aukų, – kultūrinį paveldą.
Šia rezoliucija Kongresas turėtų išreikšti Amerikos žmonių tikėjimą, kad žydų kapai nebus toliau niekinami. Priešingu atveju Lietuva rizikuoja susigadinti santykius su JAV ir pasaulio šalių bendruomene.
Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Emanuelio Zingerio, komitetui pritarus rezoliucijai dėl jos dar turės balsuoti Atstovų rūmai. Be to, jo žiniomis, dar viena rezoliucija šiuo klausimu rengiama ir JAV Senate.
E. Zingeris Alfa.lt pranešė pasitraukęs iš užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno vadovaujamos darbo grupės pasiūlymams dėl buvusių Šnipiškių žydų kapinių parengti. „Išėjau protestuodamas, kad nesugebame sustabdyti statybų“, – sakė parlamentaras.
Jis siūlė teritoriją šalia Sporto rūmų, kur buvo žydų kapinės, paskelbti memorialine vieta ir įtraukti į saugomų vietų sąrašą. „Negalime leisti kapitalui katalikų, liuteronų, žydų ar totorių kapinėse statyti savo dangoraižius“, - teigė politikas.
E. Zingerio teigimu, reikėtų suregistruoti visas buvusias kapines, nubrėžti jų ribas, ir šiose teritorijose uždrausti statybas. „Dabar kapinės tapo auksine vieta verslininkams. Ir negalima vadovautis principu, kad visas Vilnius ant kaulų pastatytas“, – sakė jis.
Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas vylėsi, kad Kongresas vis dėlto nepritars minėtam rezoliucijos projektui. „Paskubėta su rezoliucija. Iš toliau žmonės nelabai supranta, kas vyksta, - svarstė jis. – Reikia įvertinti teisinę situaciją, į kurią dabar nelabai kreipiama dėmesio. Mes juk suprantame visus moralinius aspektus ir patys bandome išspręsti šį klausimą.“
Tuo metu E. Zingeris atkreipė dėmesį, kad reikia kalbėti ne tik apie Karaliaus Mindaugo apartamentų statybą, bet ir Ūkio banko investicijų grupės planus intensyviai užstatyti teritoriją aplink Sporto rūmus. Neseniai išrinktas konkurso Sporto rūmų teritorijai sutvarkyti nugalėtojas.
Karaliaus Mindaugo apartamentų statyba pradėtos 2004 metais. Tais metais pastatytas pirmas korpusas, o dabar statomas antrasis. Istorijos institutas užpraėjusių metų pradžioje paskelbė, kad antrasis korpusas gali būti statomas ant buvusių žydų kapinių ribos.
Kad būtų išspręstas minėtas konfliktas, praėjusį pavasarį Vilniuje dirbo Lietuvos ir tarptautinių ekspertų grupė. Ji atkreipė dėmesį į reikšmingus Šnipiškių kapinių ribų neatitikimus ir pabrėžė, kad remiantis tik žemėlapiais, kapinių ribų nustatyti negalima. „Todėl įdėmiai išnagrinėjusi kartografinius ir archeologinius šaltinius, ekspertų grupė daro išvadą, kad statybvietė, esanti teritorijoje į šiaurės rytus nuo Olimpiečių ir Rinktinės gatvių sankryžos, beveik neabejotinai iš dalies patenka į kapinių teritoriją“, – pareiškė specialistai.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. Jos uždarytos XVIII amžiuje, o 1950 metais sovietų valdžia jas išardė.
