Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 260 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas.
Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 9,7 proc., kaime – 8,7 procento. Palyginti su 2018 metais, nepritekliaus lygis mieste sumažėjo 1,4, kaime – 2,5 procentinio punkto.
Didžiuosiuose miestuose 7,3 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 13,6 proc., arba atitinkamai 1,3 ir 1,5 procentinio punkto mažiau nei 2016 metais.
Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – vaikai iki 18 metų ir 25–49 metų amžiaus asmenys. Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais.
Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Pernai materialinio nepritekliaus lygis vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 34,9 proc. ir, palyginti su 2018 metais sumažėjo 3,9 procentinio punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 15,7 proc. ir sumažėjo 5 procentiniais punktais.
Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose 2019 metais buvo 17,7 proc. o per metus jis sumažėjo 1,4 procentinio punkto.