Kol kas prezidento rinkimuose dalyvauti apsisprendė šeši asmenys – europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Naglis Puteikis ir Žygimantas Pavilionis bei buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas.
Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda apie savo galutinius sprendimus informuoti žada rudenį.
Vis dažniau kelia koją į regionus
Vis dėlto sunku nepastebėti, kad premjeras ir ekonomistas pastaruoju metu išskirtinai daug dėmesio skiria pasirodymui visuomenėje, intensyviai lanko regionus.
Štai vien per rugpjūčio mėnesį S. Skvernelis įvairiais klausimais lankėsi Jonavos, Kelmės, Ukmergės rajonuose, Kražiuose, Naujoje Akmenėje, Taujėnuose, pietavo su kai kurių savivaldybių vadovybėmis, lankėsi kultūros centruose ir verslo įstaigose, filmavosi „Kitokiuose pasikalbėjimuose“.
Tuo metu Gitanas Nausėda pastaruoju metu lankėsi Klaipėdoje ir Pabaiske, o internete išpopuliarėjo viename laikraštyje paskelbta reklama apie artėjantį G. Nausėdos vizitą į Jurbarką, kur kviečiami dalyvauti visi norintys. Kaip rašoma skelbime, susitikimo metu ekonomistas dalysis įžvalgomis apie Lietuvos ekonominė situaciją, išsakys savo poziciją regioninės politikos tema, aptars verslo aplinkos teisinės bazės gerinimo klausimus.
Taip pat abu vyrai dažnai matomi televizijos ekranuose ne tik komentuojantys šaliai svarbius klausimus, bet ir besidalijantys gyvenimiškomis patirtimis. Pavyzdžiui, G. Nausėda savo „Facebook“ paskyroje neseniai dalinosi interviu „Žmonėms“.
Portalo Delfi sudaryta Lietuvos įtakingiausių politikų sąraše, visuomenė S. Skverneliui skyrė 4 vietą, o įtakingi Lietuvos asmenys – 2 vietą. Lietuvos įtakingiausių ekonomistų ir verslininkų sąraše visuomenė G. Nausėdai skyrė 1 vietą, o šalies įtakingiausieji – 2 vietą.
Prasidėjo žvalgytuvės
Dažni S. Skvernelio vizitai regionuose nėra svetimi premjero pareigoms, mano Mykolo Romerio universiteto lektorė Rima Urbonaitė. Jos teigimu, tai politikui padeda susipažinti su regiono aktualijomis, galbūt padėti išspręsti vieną kitą regioninę problemą, o bendravimas su vietos valdžia, verslininkais ir aktyviais veikėjais plečia akiratį.
Tačiau politologė neatmeta galimybės, kad S. Skvernelio vizitai – tarsi du zuikiai vienu šūviu – padeda ne tik susipažinti su vietinėmis problemomis, bet ir didinti politiko žinomumą artėjant rinkimams.
„Šitas procesas yra suderinamas ir su tuo, kad premjeras gali rinkti jam aktualią informaciją projektuojant prezidento rinkimų kampaniją, kartu didinti savo matomumą, žinomą. Nors premjerui tas matomumas, žinomumas yra ir taip pakankamas, bet jis gali tą matomumą suderinti su tuo, kad žmonės gali pozityviau žiūrėti. Kitaip tariant, premjeras gali ne tik rinkti informaciją, bet ir save pristatyti galbūt iš kitos pusės, negu mes jį matome televizijos ekranuose“, – tv3.lt kalbėjo R. Urbonaitė.
O štai G. Nausėdos situacija visiškai kitokia, pastebi politologė, mat jis nėra politines pareigas einantis žmogus. Visuomenė G. Nausėdą labiau įpratusi matyti komentuojant ekonominius reikalus.
„Panašu, kad tai yra tokios žvalgytuvės galbūt, nes tie susitikimai su žmonėmis skirti būtent rinkti informaciją, galbūt didinti matomumą. Tas pabendravimas su paprastais žmonėmis regionuose labai svarbus informacijos šaltinis. Pamatyti tuos žmones, pabendrauti su jais ir truputėlį pajusti, kuo jie gyvena. Manau, kad taip, tai yra geros žvalgytuvės, tai yra pakankamai paprastas kelias išplėsti tą savo žvalgybos lauką ir atitinkamai pabandyti priimti sprendimą“, – svarstė R. Urbonaitė.
Anot politologės, kol kas visi ženklai rodo, kad abu galimi kandidatai priims teigiamus sprendimus ir ryšis kandidatuoti į prezidentus. Vis dėlto, pabrėžia ji, užtektų vieno skandalo, vieno vadinamojo force majeure, kad kandidatai savo nuomones pakeistų.
Startavo tikroji kova
Tačiau viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas S. Skvernelio ir G. Nausėdos veiksmų nevadina žvalgytuvėmis, jam tai – tikroji rinkiminės kampanijos pradžia.
„Tai galime drąsiai pradėti vadinti rinkimine kampanija, kuri startavo gerokai seniau. G. Nausėdos įrašai, komentarai viešojoje erdvėje yra stipriai pasikeitę nuo to, kas buvo prieš tai. Jis pradėjo kalbėti tiems rinkėjams, kurie potencialiai dalyvaus rinkimuose ir balsuos už kažką, o ne tiems, kurie domisi ekonomika. Tai visiškai kitoks tonas, kitokie dalykai. Net tie patys pokalbiai apie gyvenimą pakito“, – tv3.lt kalbėjo A. Katauskas.
Vis dėlto S. Skvernelis ir G. Nausėda neskuba viešai paskelbti savo sprendimo dėl prezidento rinkimų, nors tai padarė jau šeši kandidatai. Pasak specialisto, anksti prabilti apie savo ketinimą dalyvauti rinkimuose ryžtasi silpni kandidatai.
„Tiktai silpnesnieji, aš manyčiau, žemiau 3–5 vietos yra paskelbę savo pozicija. Yra įprasta viešojoje erdvėje atsistoti ne dėl to, kad aš nusprendžiau eiti, o jūs dabar kažką darykite, ne, yra – aš nusprendžiau eiti, nes visuomenė to prašo. Tai tos dvi skirtingos pozicijos. Manau, kad viskas dabar daroma tam, kad paskui būtų galima pasakyti – brangieji, aš galvojau labai daug, atsižvelgiau į tai, kaip žmonės nori, kad dalyvaučiau rinkimuose, kaip jie tikisi, kad aš kažką galiu pakeisti“, – teigė A. Katauskas.
Tuo metu pats G. Nausėda portalui tv3.lt juokdamasis sakė, kad tokių prezentacijų, o ypač apie regioninę politiką turėjo ne vieną, o ši nėra išskirtinė ar rodanti jo norą kandidatuoti į prezidentus.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę.
