Apie Vyriausybės priimtus karantino atlaisvinimus aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekspertų tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas ir užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Atlaisvinimų reikia, bet ne dabar?
„Mes ne kartą ir ekspertų taryboje esame diskutavę, kad būtų galima atlaisvinti. <...> Mes matome kitus lygiagrečiai einančius dalykus: gana neblogai vykstantį žmonių vakcinavimą, ypatingai rizikos grupių žmonių vakcinavimą, taip pat testavimo apimtys gerokai išaugusios. Mes, iš tikrųjų, seniai galvojome, kad galima kai kurias veiklas atlaisvinti“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Visgi ekspertas abejoja, ar būtent šiuo metu tai Vyriausybė turėjo daryti, nes pagal dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuva įžengė į juodžiausią scenarijų.
„Bent jau mūsų visi skaičiavimai ir prognozavimai nekalba, kad ta kreivė kažkada turėtų pakeisti savo kryptį. Gal tų atlaisvinimų reikėtų kai kurių, bet kalbant apie tokius drąsius, užtikrintus įsipareigojimus, nes yra įvardijamos konkrečios datos, <...> aš nežinau, galvoju, kad truputėlį per drąsu“, – svarstė LSMU profesorius.
Nors Vyriausybė nesilaiko prieš keletą mėnesių priimto karantino atlaisvinimo plano, M. Stankūnas tikina, kad situacija per tą laiką pasikeitė, išplito viruso atmainos, tad ir plano laikymasis yra koreguojamas.
„Mes tikrai žiūrėsim, stebim, klausom argumentus „už“ ir „prieš“ ir tikrai bandome ieškoti pačio geriausio varianto. Visi puikiai suprantame, tiek ekspertų taryboje, tiek šioje laidoje dalyvaujantys, tiek kalbantys, tiek žiūrintys, kad tas karantinas tęsiasi ilgai, žmonės yra pavargę, ekonomika yra pavargusi, daug yra įvairių problemų ir reikia jas kažkaip spręsti. Kartais prisiimti ir šiek tiek didesnę riziką“, – tvirtino pašnekovas.
Spręsti turi ne vadybos, o medicinos profesoriai
Profesorius Saulius Čaplinskas tvirtino, kad nuo šios Vyriausybės darbo pradžios pasigedo sprendimų priėmimo logikos.
„Kai ji atsilieka, kai galbūt daugiau lemia vadybos profesoriai, o ne epidemiologijos ir medicinos profesoriai, tai galbūt tada ir įklimpstam į tokią situaciją. Koks buvo dabar paskleistas naratyvas? Kad einame į karantiną, susiveržkime, pakentėkime, laukia dar pora sunkių savaičių ir paskui kai gyvensim, tai jau gyvensim. <...> Svarbu, kad būtų logika. Vyriausybės posėdžio medžiagos nebuvo pateikta išvis. Tai kur buvo kokia logika tai priimant“, – kalbėjo profesorius.
Po to, atsiradus skiepams, anot S. Čaplinsko, komunikacija buvo koncentruojama į žinutę, kad būtina kuo greičiau pasiskiepyti, pakentėti, o tada gyvenimas vėl grįš į normalias vėžes.
„Pamirštame paprastą dalyką, jau prieš metus praktiškai buvo pasakyta, kad atėjo virusas, kuris iš esmės yra žinomas virusas, žinoma kaip elgiasi koronavirusai, žinoma, kad jie mutuos, kad prisitaikys plisti iš žmogaus žmogui, kad kuo toliau, tuo plis greičiau“, – sakė pašnekovas.
Šimonytė nepasimokė iš Skvernelio klaidų?
S. Čaplinsko teigimu, sunki koronaviruso situacija yra ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybės palikimas, tačiau S. Čaplinskas abejoja, ar I. Šimonytės ministrų kabinetas kažką reikšmingo pakeitė.
„Jie net nesupranta, kokį palikimą gavo, klimpsta toliau ir varo tą pačią vagą. Kaip ir gerbiami patarėjai, ir toliau ant draudimų naratyvo. <...> Su draudimais seniai išsemta. Kai mes kalbame apie kovidą, mes kalbame apie ką? Apie mano, tavo, visų mūsų asmeninį elgesį. Seniai aišku, kad virusas plinta artimoje aplinkoje.
<...> Kad nustatytų kažkokie tai ekspertai, ar Skvernelis, ar Šimonytė, kaip žmonės turi elgtis, tai buvo pirmas šokas, pirmo karantino metu. Kai žmonės labai išsigando, nesuprato, kas tai yra, ir klusniai pakluso, net nėjo iš namų. <...> Tai per tą laiką buvo pridaryta masė klaidų, iš kurių, šnekėkime atvirai, nebuvo pasimokyta“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Verslui reikėjo pačiam duoti nuspręsti, ar gali dirbti
Pasak S. Čaplinsko, iškart buvo žinoma, kad kai pakankamas kiekis žmonių įgaus imunitetą, šis virusas taps sezoniniu. Profesoriaus teigimu, žmonės tapo karantino situacijos įkaitais.
„Leis vienas profesorius ar ne dirbti turgui, ar atidaryti vertą ir panašiai. Ne apie tai turėtų būti kalbama nuo pat pradžių, o apie tai, kaip naujoje realybėje reikia gyventi, kaip organizuoti savo asmeninį gyvenimą, savo veiklą, savo bendravimą su kitais žmonėmis, kad tai būtų maksimaliai saugi“, – įsitikinęs S. Čaplinskas.
Profesoriaus nuomone, seniai reikėjo nustatyti sąlygas ir duoti verslui pačiam įvertinti, ar jis jau pasiruošęs veikti, ar ne.
„Pavyzdžiui, turgus. Aš nesuprantu, kodėl lauke, nustatant tam tikras normas, negalima buvo atverti anksčiau. Prekyba dideliuose prekybos centruose. Kodėl vienos parduotuvės galėjo dirbti, kitos negalėjo, vietoje to, kad išaiškintų, kaip turėtų būti dirbama maksimaliai saugiai“, – dėstė S. Čaplinskas.
„Reikia tokių instrukcijų, kaip kiekvienoje konkrečioje situacijoje, kokias sąlygas reikia išpildyti, kad tai būtų maksimaliai saugu“, – pridūrė jis.
Situacijai blogėjant reikia tarpinių sprendimų
„Aš visiškai sutinku, kad toks keturių mėnesių karantinas yra per ilgas“, – sutiko M. Stankūnas.
Pasak jo, kai atvejų skaičiai siekė keletą tūkstančių, griežtas karantinas padėjo sumažinti žmonių kontaktus bei judėjimą.
„Buvo imtasi tokios priemonės, kad numuštų atvejų kilimą“, – aiškino profesorius.
Kalbėdamas apie prekybos centrus, M. Stankūnas pažymėjo, kad tai vieta, kur žmonės praleidžia nemažai laiko ir tie žmonių kontaktai yra gausūs. Dėl to, anot jo, ir buvo apribotas prekybos sektorius.
Nuo pirmadienio prekybos sektorius atlaisvinamas, tačiau ne visos parduotuvės galės dirbti įprastai – dalis negalės veikti savaitgaliais. M. Stankūnas pakartojo premjerės I. Šimonytės žodžius, kad toks sprendimas leis sumažinti žmonių judėjimą ir kontaktus.
„Situacija yra sudėtinga, kaip matome, ji blogėja. Reikia ieškoti tokių tarpinių sprendimų, kai mes atnaujiname veiklą, bet taikome tam tikrus ribojimus, kad situacija neimtų blogėti“, – teigė profesorius.
Valdžios sprendimas riboti viešojo maitinimo įstaigų darbo laiką iki 21 val. sukėlė šio sektoriaus atstovų klausimų. Visgi, nors Vyriausybės sprendimų nevengia kritikuoti, šį apribojimą S. Čaplinskas palaiko.
„Kai gerbiama premjerė sako, kad vakare po bokalo keičiasi žmogaus elgesys ir pasidaro ne toks saugus, tai šitą logiką aš suprantu“, – tikino S. Čaplinskas.
Judame link juodžiausio scenarijaus
„Dabar judame to pesimistiškesnio scenarijaus link“, – pripažįsta M. Stankūnas.
Profesoriaus teigimu, jei būtume pasiekę vidutinį scenarijų, atvejų skaičiaus pikas siektų apie 1–1,2 tūkst. atvejų per dieną.
„Tikrai galime kalbėti, kad tikrai bus tas skaičius viršijamas ir gal tų 3 tūkst. nepasieksime, kaip pesimistiniame scenarijuje, bet dėl tų atlaisvintų veiklų, galime turėti ir didesnius skaičius“, – teigė M. Stankūnas.
Visgi profesorius pripažįsta, kad atvejų skaičiaus augimas, lyginant su rudeniu, yra lėtesnis.
„Šiek tiek nuteikia optimistiškai. Bet kaip viskas bus, kaip pakeis atlaisvinimai, labai sunku spręsti“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad karantinas pratęsiamas dar mėnesiui. Tačiau Vyriausybė pritarė, kad jau nuo kitos savaitės karantino režimas reikšmingai švelnės. Pirmiausiai bus leidžiama veikti prekybos centrams, kino teatrams, rengti nedidelius renginius.
Ministrų kabinetas ketvirtadienį pratęsė karantino režimą iki gegužės 31 dienos 24 val.
Karantiną pratęsti siūloma atsižvelgiant į pastaruoju metu pablogėjusią epidemiologinę situaciją šalyje.
„Sutarėme, kad siūloma pratęsti karantino režimo trukmę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dar vienam mėnesiui“, – posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Visą M. Stankūno ir S. Čaplinsko diskusiją „Dienos pjūvyje“ žiūrėkite vaizdo įraše, kurį rasite teksto viršuje.
