Profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis dėl Covid-19 situacijos Lietuvoje.
„Manau, kad daugelis esat atsidūrę tokioje situacijoje, kai važiuodami automobiliu pamatot kelio ženklą su nuoroda į kokią nors lankytiną vietą. Ten jau esate buvę, bet nusprendžiate išsukti iš kelio ir pažiūrėti dar kartą. Nuvažiavę į vietą žiūrinėjat per automobilio langus ir svarstot ką daryti – ar išlipti ir ilgiau pabūti, ar apsisukti ir važiuoti lauk. Sakyčiau, kad taip galėtume apibūdinti dabartinę COVID-19 situaciją Lietuvoje.
Prieš savaitę dalinausi savo prognoze dėl Lietuvos sugrįžimo į „juodąją zoną“. O šeštadienį ryte mes apie tai sužinojome ir jau penkta diena mes ten „sukinėjamės“.
Šiuo metu pagrindinis zonas apibūdinantis rodiklis siekia 528,6 naujų atvejų sk. 100 000 gyv. per 14 d. Įvertinus, kad mes čia jau penkios dienos, tai šis skaičius nėra didelis. Aplamai akylesni pastebi, kad nors mes kiekvieną dieną girdime apie didėjančius skaičius, tačiau jie didėja lėtai. Gerokai lėčiau nei „antrosios bangos“ metu. Žvilgtelkit į pridedamą grafiką (panašų jau esu Jums rodęs).
Paėmiau paskutines 32 dienas (t.y. nuo 2021 m. kovo 21 d. iki balandžio 21 d.). Šio laikotarpio pradžioje (kovo 21 d.) 7 dienų naujų COVID-19 atvejų vidurkis buvo 527,3. Suradau panašų rodiklį „antrosios bangos“ metu. Taigi 2020 m. spalio 26 d. jis siekė 520,3 atvejus. Po tokio paties laikotarpio (t.y. 32 d.) jis “antrosios bangos” metu, t.y. lapkričio 26 d. užaugo iki 1953,9 atvejo. Po tokio paties laikotarpio „trečiosios bangos“ metu, t.y. dabar jis yra 1060,9,. T.y. beveik per pus mažesnis. Kokie galėtų būti paaiškinimai?
Oras? Gal šiek tiek, bet tikrai ne pagrindinis veiksnys. Nes ir mokslas dėl oro poveikio nesutaria ir aplamai pas mus to gero oro tiek ir tebuvo.
Sumažėjęs židinių skaičius sveikatos priežiūros įstaigose? Taip, nes tikrai atvejų ligoninėse yra fiksuojama gerokai mažiau. Tai neabejotinai svarbus veiksnys.
Išaugęs testavimas? Manau, kad tikrai prisideda. Nes testavimo apimtys šiuo metu yra rekordinės. Daugiau užsikrėtimo atvejų nustatome, juos izoliuojame ir taip sumažiname tolimesnį viruso plitimą.
Vakcinacija? Dalinai taip. Tačiau ženklesnio pouliacinio efekto reikėtų dar palaukti.
Karantinas? Manau, kad vis dar jis veikia. Tačiau dabartinėje statistikoje mes nematome šią savaitę pradėtų taikyti atlaisvinimų. Jų poveikis atsispindės tik po savaitės skelbiamoje statistikoje“, – pastebi prof. M. Stankūnas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad praėjusią parą šalyje nustatyti 1344 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 11 tūkst. 968 molekuliniai (PGR) ir 7650 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 528,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,1 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 tūkst. 950 žmonių.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 215 tūkst. 31 asmuo, deklaruota 170 tūkst. 500 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 14 tūkst. 365 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 58 tūkst. 896.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3818 žmonių. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7724 mirtys.
