Ūmus idiopatinis prikurtimas – tai klausos nervo arba vidinės ausies pažeidimas. Vyresnio amžiaus žmonėms prikurtimo priežastys dažniau būna kraujagyslinės, o jaunesnio amžiaus – virusinės.
„Liga pasireiškia ūmiu prikurtimu (per kelias minutes arba kelias dienas), netenkama klausa viena ausimi, labai retai abiem ausimis. Dažnai prikurtimą lydi ūžesys, cypimas, traškesys, kartais ir kintantys garsai“, – pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gyd. otorinolaringologė-surdologė Marija Lebedeva.
Kadangi žmogaus vidinė ausis yra sudaryta iš klausomojo organo ir iš vestibulinio aparato, prie simptomų yra priskiriami ir galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, pykinimas, taip pat ūžimas, ausies aptirpimas, padidėjęs jautrumas garsams arba dvigubo garso girdėjimas.
Jei staigus prikurtimas viena ausimi atsirado po maudymosi, apsilankymo baseine ar pirtyje, didelė tikimybė, jog tai nebus ūminis idiopatinis prikurtimas, nes į ausį patekęs vanduo dažnai suformuoja sieros kamštį, kadangi nuo drėgmės susikaupusi siera paburksta. Taip pat sergant sloga staigų klausos pablogėjimą sukelia kartu prasidėjęs vidurinės ausies uždegimas, kuris per kelias dienas praeina savaime.
Pasak gydytojos, neretai pats žmogus gali atskirti, ar tai yra ūminis prikurtimas, ar ausyje susiformavęs sieros kamštis, uždegimas.
„Jei niūniuojant savas balsas pažeistos ausies pusėje yra girdimas silpniau, vadinasi, pažeistas klausos nervas. Jei tai sieros kamštis, uždegimas arba svetimkūnis, tai mes savo balsą girdime toje pusėje geriau, nes yra slopinami aplinkos garsai ir garsas, plintantis kaulu, girdimas geriau. Tai labai geras būdas atskirti, nes sieros kamščių būna pakankamai dažnai“, – sakė gyd. M. Lebedeva.
Pajutus simptomus ar įtariant galimą idiopatinį prikurtimą reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris apžiūrėjęs ausį įsitikins, jog ten nėra sieros kamščio. Tada šeimos gydytojas pacientą nukreipia pas specialistus, kurie atlieka išsamesnę apžiūrą ir reikiamus tyrimus.
„Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje tokie pacientai yra priimami kuo anksčiau, eilės nėra didelės, tad galima greitai patekti pas specialistus“, – tikino gyd. M. Lebedeva.
Kokie tyrimai atliekami
Konsultacinėje poliklinikoje dirba du gydytojai otorinolaringologai-surdologai – gyd. Marija Lebedeva ir gyd. Dainius Guzevičius, kurie, įtarę ūminį idiopatinį prikurtimą, atlieka papildomus tris tyrimus: audiometrijos, timpanometrijos ir vestibulometrijos.
Audiometrijos tyrimas yra atliekamas specialioje kabinoje. Joje pacientui uždedamos ausinės, per jas duodamas signalas nuo garsesnio iki silpnesnio, kol pacientas jų nebegirdi. Atlikę šį tyrimą gydytojai išsiaiškina, kokio lygmens garsus pacientas girdi.
Timpanometrijos tyrimo metu ant prietaiso yra uždedamas antgalis, kuris kišamas į paciento ausį. Atliekant tyrimą žmogus jaučia tik nedidelį spaudimą ausyje, o gydytojas mato, koks yra vidurinės ausies atsakas į spaudimo pokyčius. Šio tyrimo metu gydytojas gali įvertinti vidurinės ausies sutrikimus.
Vestibulometrijos tyrimas atliekamas tada, jei pacientą kartu su prikurtimu lydi ir galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas. Tyrimo metu pacientas būna paguldomas, jam uždedami specialūs akiniai ir gydytojas stebi jo akių judesius. Aparatas pacientui į ausį pučia šiltą arba šaltą orą. Matuojant akių judesius yra ištiriamas vestibulinės funkcijos sutrikimas.
„Pajutus prikurtimą gydymas turi būti pradėtas kaip įmanoma greičiau arba per dvi savaites. Mūsų kabinete yra paskiriamas gydymas, išrašomi receptai, paaiškinama, kokius preparatus naudoti, taip pat, jei reikia, nukreipiame pacientus gydymui į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos stacionarą.
Ten yra paskiriamas gydymas infuzijomis, papildomomis injekcijomis ir procedūromis“, – pasakojo gyd. M. Lebedeva.
