Štai taip atrodo reitingų dugne atsidūrusi gimnazija. Šiems Vilniaus rajono Zujūnų gimnazijos abiturientams dabar lietuvių literatūros pamoka. Visi susikaupę, kitą mėnesį jau valstybiniai brandos egzaminai. Beje, ši šalia Vilniaus esanti gimnazija yra lenkų dėstomąja kalba, o joje mokosi pusantro šimto vaikų.
Abiturientų – 15, o yra klasių, kur mokytojas dirba vos su penkiais moksleiviais. Mokykla tvarkinga, atrodytų, mokymuisi sąlygos idealios, mokytojas gali skirti daug dėmesio kiekvienam vaikui, tačiau visų beveik 400 Lietuvos gimnazijų reitinge ši Zujūnų mokykla – autsaiderė, penkta nuo galo. Direktoriui sunku suvokti, kaip tai atsitiko.
Žurnalo „Reitingai“ naujausias tyrimas rodo, kad šioje mokykloje abiturientai pernai prastai išlaikė valstybinius egzaminus, tarp 20-35 balų iš šimto, iš viso nelaikė gamtos mokslų egzaminų.
Nepaisant prastų pernykščių abiturientų rezultatų, neseniai gimnazija tapusi mokykla užsibrėžusi kelti lygį, o mokinių čia, kaip ir bet kurioje mokykloje, yra visokių – vieni mokymuisi skiria daug pastangų, o kitiems tai nerūpi. Tačiau šie egzaminus jau pasirinkę abiturientai, į šią mokyklą atvažiuojantys iš kitų kaimų ar paties Vilniaus, nesiskundžia.
Visgi visos Lietuvos gimnazijų lygį įvertinę pagal moksleivių egzaminų ir įstojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, ekspertai labai susirūpinę, kur ritasi šalies pagrindinės mokyklos.
Pedagogų vertinimu, jei prastai per egzaminus pasirodo klasės dauguma, tai rodo ne tiek vaikų, kiek pedagogų prastą darbą. Universitetų vadovai taip pat susiėmę už galvų stebi, su kokiomis žiniomis pas juos jaunuoliai iš gimnazijų ateina studijuoti.
Ankstesnių metų lyderiai ir toliau laikosi gimnazijų sąrašo viršuje, rodo žurnalo „ Reitingai“ skelbiami naujausi vertinimai, o norinčių šiose mokyklose mokytis - po dešimt į vieną vietą. Tačiau ekspertai perspėja, kad mokytis aukščiausiu lygiu tikrai nėra lengva.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže: