Phryganistria Chinensis Zhao
Tai yra ilgiausias pasaulyje vabzdys, galintis užaugti iki 60-70 cm ilgio.
Toks didelis vabzdys pirmą kartą buvo aptiktas 2014. Net mažiausi šio vabzdžio naujagimiai palikuonys siekia 26 cm.
Šis vabzdys gyvena Kinijoje, jis nėra pavojingas žmonėms.
Hogna ingens
Europoje Plėšriavorių šeimos rūšis (Hogna ingens) randama tik vienoje Madeiros saloje, Portugalijoje. Tai yra vienas didžiausių pasaulyje plėšriavorių, kurio kūno ilgis siekia 4 cm, o baugumo jam suteikia išskirtinės juodos kojos baltais taškais, kaip rašoma bbc.
Išgirdus plėšriavorio vardą mums kyla grobuoniškos asociacijas, ir tai nėra iš piršto laužta. Plėšriavoriai yra taip pavadinti dėl jų aktyvios medžioklės stiliaus. Vietoje to, kad įviliotų grobį į voratinklį, šie vorai puola savo auką.
Išskirtiniausia šių vorų savybė yra jų akių išdėstymas. Jie turi keturių mažų akučių eilutę, virš kurios yra dvi didesnės akys, o virš jų dar dvi šiek tiek mažesnės. Tokios akys didina jų grobuoniškus jutimus. Puikus Hogna ingens regėjimas leidžia sumedžioti greitai judančius vabalus ir net mažus driežus.
Tačiau, pastaruoju metu, gamtosaugininkai labai atidžiai stebi Europos didžiausią vorą. Jis klasifikuojamas kaip nykstantis, nes jos unikalioje buveinėje veisiasi ir ją naikina invazinė žolė.
Heteropoda maxima
Atokiose ir nuo žmonių nutolusiose vietose gyvena vienas iš didžiausių Azijos vorų, tai – Heteropoda maxima.
Vienos jo kojos ilgis siekia 30 cm, todėl šis voras laikomas didžiausiu pasaulyje. Kaip ir bet kuris save gerbiantis voras, jis gyvena urve.
Kodėl jis užaugo tokiu dideliu išlieka paslaptimi.
Deja, dėmesys žiniasklaidoje turėjo neigiamų pasekmių šiems vorams, jų skaičius mažėja dėl nereguliuojamos prekybos.
Australijoje taip pat yra šių vorų. Jie dažniausiai pasislepia po išgverusia medžio žieve, tačiau jų ilgos kojos taip pat pastebimos labai maloniose vietose, pavyzdžiui už sieninių laikrodžių ir skydelių nuo saulės automobiliuose.
Kadangi jų grobis yra kenkėjai, pavyzdžiui, musės, jie turėtų būti laukiami svečiai. Tačiau jų krabiška išvaizda, su kojomis, kurių ilgis siekia 16 cm ir gebėjimu įkasti, kuomet yra išprovokuojami, gali kelti nerimą.
Didysis paukštėda
Didžiojo paukštėdos kojos siekia 28 cm. Vienas iš sunkiausių nelaisvėje sugautų egzempliorių svėrė 175 g, o jo kūno ilgis siekė beveik 12 cm.
Laukinėje gamtoje šie vorai retai sutinkami. Jie gyvena Pietų Amerikos kalnų atogrąžų miškuose ir yra naktiniai. Norėdami išlaikyti savo įspūdingas fizikines savybes, jie yra nepasotinami plėšrūnai. Jie minta sliekais.
Tiesą sakant, didieji paukštėdos yra antžeminiai grobuonys, todėl mažai tikėtina, kad jie mis paukščiais. Tačiau oportunistiniai vorai užfiksuoti užkandžiaujantys varlėmis, žiurkėmis, driežais ir mažomis pelėmis.
Ši dieta, žinoma, padeda jiems augti, tačiau taip pat daro juos lengviau pastebimus plėšriems žinduoliams ir paukščiams. Laimei, jie moka gerai gintis.
