Mažieji koalicijos partneriai neoficialiai konstatuoja, kad konservatorių pozicijos po nepavykusio balsavimo dėl priešlaikinių rinkimų ir Ingridos Šimonytės atsitraukimo dėl atsistatydinimo susilpnėjo, o Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos – sustiprėjo. Taigi premjerei I. Šimonytei, jei ji nuspręs tęsti darbus, bus sunkiau nei iki šiol.
„Būtų nekorektiška ir neprotinga pasakoti, kaip mes pasinaudosime viena ar kita konkurento, šiuo atveju koalicijos partnerio, klaida. Tai šiuo atveju nėra uždavinys, bet aš neslėpsiu, kad politikoje visi stengiasi pasinaudoti savo pranašumais arba savo oponentų klaidomis. Tie dalykai, matyt, bus, bet aš nenorėčiau čia pasakoti mechanizmų ir technologijų“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Kai darai sunkiai paaiškinamus dalykus su niekuo nesitaręs, tai stipresnės pozicijos paprastai neužimi“, – į klausimą apie galios persiskirstymą koalicijoje atsakė Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Sulaukė neįtikėtino klausimo
Kai kurie valdančiosios koalicijos Seimo nariai, kuria neužima aukštų pareigų, kalba, jog ieškodami vaistų vienam skandalui užgesinti konservatoriai sukūrė kitą skandalą, bet nuo to susilpnėjo: balsuodami dėl priešlaikinių Seimo rinkimų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai susiskaldė, pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pozicijos susvyravo, vienas iš skyrių netgi drįso pasiūlyti pasitikrinti pasitikėjimą partijoje, o premjerė I. Šimonytė neteko dalies autoriteto, nes iš pradžių žengė emocingą ir griežtą žingsnį, tai yra pažadėjo atsistatydinti po NATO vadovų sutikimo, bet paskui pareiškė, kad leido sau pasakyti per daug. Iš esmės tai buvo prastas šantažas, kuris nesujaudino koalicijos partnerių.
Kad mažieji koalicijos partneriai pajuto turintys sparnus, galima spręsti iš netiesioginių koalicijos susitikimo atgarsių. Šis susitikimas įvyko antradienį po balsavimo dėl priešlaikinių rinkimų pas Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen bei jos iniciatyva.
Kaip pasakoja informacijos iš savo partijos lyderių sulaukę Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos politikai, susitikime pas Seimo pirmininkę I. Šimonytė visiems uždavė klausimą, ar koalicija regi toliau ją einant premjerės pareigas. Koalicijos partneriai buvo labai nustebę, nes nei jie kada nors prieš tai kėlė šį klausimą, nei buvo iš anksto informuoti apie I. Šimonytės norus atsistatydinti.
Jiems pasirodė keistas vien klausimo uždavimas po žlugusio balsavimo dėl priešlaikinių rinkimų ir viešo I. Šimonytės pasisakymo, kad kalbėdama apie atsistatydinimus ji sau leido per daug.
„What a fuck, kodėl ji to mūsų klausia? Prieš tai tris savaites nepasakė nė žodžio“, – svarstė vienas valdančiosios koalicijos politikas.
Dabar mes kalbėsim ultimatumų kalba
Politikai taip pat pasakoja, kad premjerė net ir po visos politinės sistemos sukratymo turėjo pakankamos arogancijos pasakyti, kad dirbs su koalicija tik, jeigu Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija palaikys mokesčių reformą. Bet koalicijos partneriai tik gūžtelėjo pečiais ir nieko jai nepažadėjo bei neslepia, kad dabar prasidės mainų žaidimas: aš tau – tu man. „Pas juos vis dar iškreiptas realybės suvokimas“, – sakė vienas iš mažųjų partnerių politikų.
„Dabar jau mes kalbėsime ultimatumų kalba“, – teigė kitas politikas iš mažųjų koalicijos partnerių.
„Kone, visą kadenciją mus maudė, viską jie vieni nutaria, o mes buvome reikalingi tik kaip mėsa. Nu, tikrai... Ryte ateina ir pasako, kaip balsuoti. Jeigu dar taip nebalsuoji, gauni bumbulų. Tai taip nesidaro. Dabar priėjome prie tos nuomonės, tas perkrovimas turi būti“, – sakė pašnekovas iš mažųjų koalicijos partnerių.
Politikos kuluaruose neabejojama, kad Laisvės partija bandys spausti valdančiuosius dėl civilinės sąjungos patvirtinimo ir dėl mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo. Liberalų sąjūdis gali bandyti nuversti žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Kaip pasakoja, kai kurie politikai, kiek anksčiau su konservatoriais lyg ir buvo sutarta, kad K. Navickas neteks pareigų, bet tai nebuvo įgyvendinta. Pati I. Šimonytė yra minėjusi, kad kelti klausimus šiam ministrui galėtų, jeigu pasėlių deklaravimo procesas nebūtų sėkmingas, bet ir tai nebūtinai.
„Pakeliui mums buvo žadėję K. Navicko klausimą išspręst. Kai čia kilo tie triukšmai nepasitenkinimai, kad neatrodytų negerai, sakė šiek tiek lukterėsim ir ant kito posūkio išmesim“, – teigė vienas politikų.
Tačiau, pavyzdžiui, E. Gentvilas teigia, kad premjerė antradienio koalicijos susitikime leido suprasti, kad jeigu ji lieka dirbti Vyriausybėje, tai nenorėtų jokių pokyčių esamoje Vyriausybėje.
„Antradienį kalbantis I. Šimonytė davė suprasti, kad jeigu lieka ji dirbti kaip premjerė, ji nenori jokių pokyčių esamoje Vyriausybėje. Žinoma, tik tektų spręsti nuolatinio švietimo ministro paskyrimo klausimą“, – sakė E. Gentvilas, pridurdamas ir tai, kad Liberalų sąjūdis tai suprato ir kaip kultūros ministro Simono Kairio likimą Vyriausybėje.
Liberalų sąjūdžio deleguotas kultūros ministras S. Kairys yra tarp trijų ministrų, kurie anksčiau dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje, kur galiojo labai keista atsiskaitymo už kanceliarines išlaidas tvarka. Tarybos nariai pagal savivaldybės reglamentą neprivalėjo pateikti jokių čekių ar kitų dokumentų, kad įrodytų, jog patiria su tiesioginiu darbu susijusias išlaidas, nors įstatymas tarsi ir reikalavo, kad išlaidos būtų skiriamos atsiskaitytinai.
Kauno miesto taryboje dirbo ir buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri negalėjo pagrįsti savo išlaidų ir atsistatydino, bei finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri grąžino dalį išlaidų į miesto iždą. S. Kairys iki šiol nepadarė nieko, nors jo išlaidos lygiai taip pat nepagrįstos, kaip kitų buvusių šio miesto tarybos narių.
Šimonytė: nėra lengva būti didžiausia frakcija koalicijoje
Pati premjerė, paklausta apie konservatorių galios dinamiką koalicijoje, kalbėjo, jog Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pozicija koalicijoje permanentiškai yra nedėkinga.
„Na, matote, Tėvynės sąjungos pozicija koalicijoje yra, turbūt, permanentiškai gana nedėkinga. Todėl kad tai yra labai didelė frakcija Seime ir kitos frakcijos, kurios yra mažesnės, kartais tą santykių disproporciją naudoja ir kaip argumentą, kartais, galbūt, tikėdamosi iš didžiosios frakcijos dalykų, kuriuos nebūtinai galima greitai padaryti, kartais kažkaip kitaip diskutuojame. Pati koalicija, kaip jūs matote, nėra didelė savo balsais, vos virš Seimo pusės. Tai nėra lengva būti didžiausia frakcija koalicijoje. Tąja prasme aš nesakyčiau, kad čia labai ypatinga situacija. Visą laiką reikia ieškoti sprendimų koalicijoje, kad partneriai jaustųsi išgirsti, suprasti ir kad jaustųsi partneriai“, – žurnalistams sakė premjerė I. Šimonytė.
Pasiteiravus, ar nesibaimina, kad koalicijos partneriai ims kelti didesnius reikalavimus dėl sau svarbių klausimų, premjerė to nesureikšmino sakydama, jog koalicijos sutartis išliko ta pati, kaip anksčiau.
„Matote, yra koalicijos sutartis. Ir mes kalbėjome, ar koalicijos sutartis galioja. Koalicijos sutartis galioja. Ir jeigu jūs turite omenyje tuos klausimus, dėl kurių nuomonės Tėvynės sąjungos ar Liberalų sąjūdžio frakcijose išsiskiria, tarkime, dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto ar mažo kiekio marihuanos dekriminalizacijos, tai yra koalicijos sutartyje aptarta, kaip bandome tuos klausimus spręsti, ir niekas čia labai smarkia nepasikeitė. Tos nuomonės yra nevienodos ir tai yra dalykai kurių Tėvynės sąjungos rinkiminėje programoje niekada nebuvo. Tas faktas, kad didžioji dalis frakcijos tuos sprendimus palaiko, tai tiesiog yra individuali frakcijos narių nuomonė. Aš tos nuomonės niekada neslėpiau ir mano kolegos neslėpė, kaip ir neslėpė frakcijoje esantys šių sprendimų priešininkai. Bet jeigu koalicijos sutartis galioja tai mes dirbame tais pačiais principais, kurie sutartyje yra apibrėžti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Savo ruožtu Laisvės partijos politikai kalbėdami su žurnalistais atkerta, kad jų programoje tikrai nėra punkto apie mokesčių didinimą, kas yra iš dalies numatyta mokesčių reformoje. Taigi taip jie tarsi pakabina mokesčių reformą ore, gali būti, kad būtent šiuo klausimu bus bandoma daryti mainus.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas irgi bando nesureikšminti pasikeitusios vidinės koalicijos nuotaikos.
„Pradėkime nuo to, kad visi trys koalicijos partneriai koalicijoje yra lygūs, turi lygų balsą. Dažniausiai netgi būna taip, kad mažesnieji koalicijos partneriai, kadangi koalicija yra siaura, jų balsas yra tikrai įtakingas, be jų priimti sprendimų neįmanoma. Dėl to mes vertiname, kad visų koalicijos partnerių balsas iš esmės yra vienodas. Dabar pasakyti, ar mūsų pozicija susilpnėjo, ar sustiprėjo, čia priklauso nuo vertinimo kriterijaus. Balsų skaičius liko tas pats, manau, kad niekas nesustiprėjo, niekas nesusilpnėjo“, – teigė A. Vyšniauskas.
