G. Jakštas nėra biologas, jo išsilavinimas susijęs su matematika bei ekonometrija, bet politikai vis dažniau sulaukia tokio klausimo, nes kraštutiniai tradicionalistai dažnai bando įbauginti visuomenę siekdami įrodyti, jog švietime, medicinoje bei kitose srityse įsigali vadinamoji 72 lyčių teorija, nors Vakaruose kalbama ne tiek apie biologines lytis, bet apie lytinį tapatumą – kaip žmogus jaučiasi, kokiai bendruomenei save priskiria.
Tačiau tinklaraštininkė, buvusi Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Eglė Bogvilaitė Aronen socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Mokytojai ir jų bičiuliai“ pasidalijo atsakymu, kuris geriausiai tiktų į tokį klausimą. E. Bogvilaitė Aronen sutiko su portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti, kaip turėtų atrodyti atsakymas į klausimą, kiek yra lyčių.
„Didžioji dalis žmonių turi arba XX – moteriškas chromosomas, arba XY – vyriškas. Tačiau biologinė lytis nėra tokia paprasta kaip gali rodyti lytinės chromosomos. Ir remiantis biologija, negalima žmonijos suskirstyti vien tik į dvi kategorijas lyties pagrindu.
Vadovėliškai teigiama, kad biologinė žmogaus lytis nulemiama apvaisinimo metu ir priklauso nuo kiaušialąstės ir spermatozoido chromosomų junginių. Lemiamą vaidmenį atlieka būtent Y chromosoma, nes joje esantis SRY genas nulemia sėklidžių formavimąsį vaisiuje.
Tačiau ne viskas gamtoje vyksta taip paprastai, kaip norėtųsi. Kartais pasitaiko, kad SRY geno gali visiškai nebūti arba būti neaktyvus Y chromosomoje. Kartais nutinka ir taip, kad SRY genas persiduoda į X chromosomą ankstesnėje kartoje ir XX chromosomą paveldėjusiam žmogui vystosi vyriški lytiniai organai.
Kartais nutinka ir tokių chromosomų variacijų, kad vaisius paveldi, pavyzdžiui, XXY arba vien tik X. Ir tai tik keletas pavyzdžių, o jų mokslas yra atradęs daugybę.
Nepaisant susidariusių chromosomų variacijų, gimdoje esančio vaisiaus lytinių organų vystymasis yra lemiamas daugybės veiksnių, dėl ko gali susiformuoti abu lytiniai organai, arba išorinis lytinis organas ir vidiniai lytiniai organai yra skirtingos reprodukcinės funkcijos. Gali susiformuoti makštis, bet be gimdos, arba dvi gimdos, nefunkcionuojančios sėklidės arba apskritai nepilnai išsivystę lytiniai organai ir taip toliau. O tai nėra nei ligos, anei psichiniai sutrikimai. Taigi, lytinės chromosomos yra dvi, bet tai, kokias variacijas jos ir jų genai sudaro žmonių (ir gyvūnų!!!!) organizmuose, tikslaus skaičiaus mokslas nepateikia. Chromosomų variacijų tyrinėjimai yra sudėtingas procesas, atliekamas mikroskopais, o ne domintis, ką kiekvienas žmogus turi po savo rūbais ar kūno viduje.
Faktas, kad dauginimuisi reikalingos dvi lytis, tačiau įvardinti, kas yra biologinė lytis, mokslininkams be galo sunku. Nes nei „teisingi” lytiniai organai, nei lytinės chromosomos, anei šių chromosomų genai nenulemia jokios konkrečios lyties. Tokį atsakymą turėjo pateikti švietimo ministras“, – teigia E. Bogvilaitė Aronen.
Pastaruoju metu klausimai apie lytis ir lytinį tapatumą suaktyvėjo, nes mokiniai pradėti mokyti pagal naują Gyvenimo įgūdžių programą, kurioje, be mokymo apie emocijas, socialinius įgūdžius, pagalbos teikimą, yra ir lytinio ugdymo dalis. Programoje nėra siūloma dėstyti apie skirtingus lytinius tapatumus, bet yra tema, kaip išvengti prievartos, smurto ir patyčių LGBT+ bendruomenės atžvilgiu, o įgyvendinimo rekomendacijose yra nuoroda į Lietuvos gėjų lygos parengtą vadovą profesionalams „Kaip užkirsti kelią įvairių formų smurtui prie LGBTI+ vaikus“.
Šis vadovams skirtas mokytojams, medikams, socialinės paramos sistemoje dirbantiems darbuotojams, jame pasakojama, kas yra lytinė tapatybė, aseksualūs, translyčiai, biseksualūs, interseksualūs asmenys ir panašiai. Bet tai skirta labiau suaugusių asmenų suvokimui gerinti, mitams dekonstruoti. Tuo tarpu tradicionalistai baiminasi, kad apie skirtingas lytines tapatybes sužinos vaikai.
