Statistikos departamento duomenimis, pernai nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų mirė 507 žmonės, tai – 69 mažiau negu 2017 metais.
Daugiausiai mirusių žmonių sirgo alkoholine kepenų liga, taip pat mirė atsitiktinai apsinuodiję alkoholiu bei nuo alkoholinės kardiomiopatijos – širdies nepakankamumo dėl kasdienio alkoholio vartojimo.
Dažniau nuo tokių ligų miršta vyrai – jų mirtingumas 3,2 karto didesnis už moterų.
Daugiau nuo tokių ligų mirė kaimo gyventojų – 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų, kaimo – 20 mirusiųjų.
Sumažėjo ir sergamumas
Pernai metų duomenimis, 100 tūkst. gyventojų teko 863 asmenys, išgirdę su alkoholio vartojimu susijusią diagnozę. 2017 metais tokių asmenų buvo 908.
Daugiausia sergama alkoholine priklausomybe – 600 atvejų 100 tūkst. gyventojų, taip pat registruojama 169,5 alkoholio toksinio poveikio atvejų bei 93,8 alkoholinės psichozės atvejai.
2017 metais sergamumas alkoholinėmis psichozėmis buvo beveik 11 proc. didesnis, alkoholio toksiniu poveikiu 5,4 proc. ir alkoholine priklausomybe – 3,7 proc.
Vyrų ligotumas šiomis ligomis 3 kartus viršija moterų.
Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35-39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45-49 m. amžiaus grupėje.
Išaugo nusikalstamumas, padaugėjo eismo įvykių
Anot statistikos, pernai 30 proc. (10,8 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs žmonės – vienu tūkstančiu daugiau nei 2017 metais.
Policijos departamento duomenimis, pernai kas dešimtą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivūs asmenys: iš viso dėl neblaivių žmonių kaltės užregistruoti 347 eismo įvykiai, 2017 metais tokių buvo 336.
Juose žuvo 63 ir buvo sužeisti 492 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 22 ir buvo sužeisti 257 žmonės.
2017 metais neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių buvo 3,3 proc. mažiau, o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 10 proc. mažiau.
