• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

1958 m. įvykęs incidentas paskatino Vatikaną po nepavykusio popiežiaus Pijaus XII balzamavimo priimti įprastesnes ir veiksmingesnes balzamavimo procedūras, kurios šiandien žinomos visiems popiežiams, rašo tv47.digital.

1958 m. įvykęs incidentas paskatino Vatikaną po nepavykusio popiežiaus Pijaus XII balzamavimo priimti įprastesnes ir veiksmingesnes balzamavimo procedūras, kurios šiandien žinomos visiems popiežiams, rašo tv47.digital.

REKLAMA

1958 m. spalio mėn. įvykęs popiežiaus Pijaus XII balzamavimas liūdnai pagarsėjo dėl katastrofiškos nesėkmės, dėl kurios popiežius smarkiai suiro ir Vatikanas patyrė viešą gėdą. Tai parodė, kaip rizikinga nepaisyti nusistovėjusio morgo mokslo ir vadovautis tradicijomis ar eksperimentais.

Pasak „Britannica“, popiežius Pijus XII (g. 1876 m. kovo 2 d. Castel Gandolfo, Roma, Italija, mirė 1958 m. spalio 9 d.)  popiežius, Romos vyskupas ir Romos katalikų bažnyčios galva, turėjęs ilgą, audringą ir prieštaringai vertinamą pontifikatą (1939–1958 m.).

Jo popiežiavimo laikotarpiu popiežius susidūrė su Antrojo pasaulinio karo (1939–1945 m.) padariniais, nacių, fašistų ir sovietų režimų piktnaudžiavimais, holokausto siaubu, pokario atstatymo iššūkiais, komunizmo ir šaltojo karo grėsme.

Savo gerbėjų laikomas asketu ir „Dievo šventuoju“, Pijus buvo kritikuojamas dėl tariamo „viešo tylėjimo“ genocido akivaizdoje ir dėl akivaizdžiai prieštaringos politikos – nešališkumo Antrojo pasaulinio karo metais, bet karšto antikomunizmo pokario laikotarpiu.

Pontifiko paskutinis noras

Popiežius Pijus XII prašė, kad po mirties jo kūnas nebūtų išskrostas ir iš jo nebūtų išimti organai – taip jis nukrypo nuo praėjusio šimtmečio popiežių laidojimo tradicijos ir pageidavo, kad būtų palaidotas „tokios būklės, kokios Dievas jį sukūrė“.

REKLAMA
REKLAMA

Jo asmeniniam gydytojui daktarui Rikardui Galeazzi-Lisi buvo pavesta paruošti kūną. Šis pasirinko senovinį metodą, naudojantį aliejų ir dervą, ir sandariai įvyniojo kūną į celofaną, mėgindamas atkartoti biblinį Jėzaus kūno apdorojimą.

Labai svarbu, kad jis neapdorojo ir nepašalino vidaus organų, todėl žarnyno bakterijos galėjo pagreitinti irimą.

REKLAMA

Nuo šventumo iki smarvės

Dėl to kūnas greitai suiro. Dėl puvimo viduje susikaupė dujų, todėl popiežiaus krūtinėje, gabenant jo kūną į Vatikaną, įvyko garsus sprogimas.

Oda iš gelsvos tapo liguistai juoda, o kai kurie pirštai ir nosis, kaip teigiama, atsiskyrė. Smarvė buvo tokia pribloškianti, kad budintys šveicarų gvardiečiai alpo, o sargybinius teko keisti kas 15 minučių.

Atvykę į Vatikaną teismo medicinos ekspertai bandė gelbėti padėtį formalinu ir medvilne, tačiau žala buvo negrįžtama. Galiausiai ant popiežiaus veido buvo uždėta vaškinė kaukė, kad kūnas būtų tinkamas viešai apžiūrai.

Skandalą dar labiau pagilino atskleisti faktai, kad daktaras Galeazzi-Lisi pardavė spaudai nuotraukas ir informaciją apie paskutines popiežiaus gyvenimo dienas, dėl to jis buvo atleistas iš darbo ir jam visam laikui uždrausta lankytis Vatikane.

REKLAMA
Kam reikalingi visi tie cirkai, dvidešimt pirmame amžiuje?? Nors vienas protingas Pranciškaus noras, nors šiaip tai jis buvo atitrūkęs nuo realybės....
Karma...
dink,visiems esi bjaurus
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų