Naujas stebėsenos metodas apima 3 sritis: skurdo mažinimą, prevenciją ir pagalbos teikimą. „Šis įrankis mums padės vykdyti reguliarią socialinės paramos analizę, išryškins gerąsias socialinės paramos organizavimo ir teikimo praktikas. <...> Norime rasti būtent gerąsias praktikas, kuriomis galėtume dalintis su kitomis savivaldybėmis ir rasti geriausią efektą teikiant socialinę paramą Lietuvoje“, – įvertino socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Vienišiems tėvams žada socialinį būstą be eilės
Stebėsenos mechanizmas leidžia atidžiau apžvelgti, kokie yra socialinės rizikos asmenų poreikiai.
Ministrė pabrėžė, kad reikėtų didinti socialinio būsto prieinamumą visos šalies mastu, o nuomos mokesčio dalies kompensacijos galėtų būti labiau išnaudojamos. „Savivaldybės ateityje turėtų labiau padėti laukiantiems socialinio būsto išsinuomoti būstą rinkoje gauti būsto nuomos dalies kompensaciją“, – svarstė ji.
Ministrė akcentavo, kad socialinį būstą lengviau turėtų gauti vieniši tėvai. Ateityje jiems galios pirmumo teisė, žadėjo ji.
„Vienišumas yra papildoma socialinė rizika – ar tai būtų vieniši pagyvenę asmenys, ar vieniši vaikus auginantys žmonės. Vieniši tėvai galėtų pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės. Taip pat bus padidintos metinės pajamų ir turto dydžių ribos. Viršijus leistinas pajamų ir turto dydžių ribas socialinis būstas labiausiai pažeidžiamoms tikslinėms grupėms privalės būti nuomojamas toliau kaip savivaldybės būstas. O savivaldybės būsto nuomos kaina privalės būti ne didesnė kaip 20 proc. socialinio būsto nuomos kainos“, – būsimus sistemos pakeitimus nurodė ministrė.
Per pastaruosius metus socialinis būstas Lietuvoje tapo kiek labiau prieinamas. 2017 m. socialinio būsto prieinamo rodiklis siekė 45 proc., o 2020 m. – 51 proc.
Taip pat per 4 metus padaugėjo socialinio būsto laukiančių asmenų, kurie gavo būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Absoliuti lyderė šioje srityje yra Vilniaus miesto savivaldybė – čia pernai kompensacijas gavo 30 proc. socialinio būsto laukiančių asmenų, duomenis apžvelgė M. Navickienė.
Skurdo rizikos lygis kelia nerimą
Nors Lietuvoje skurdo rizikos lygis palaipsniui mažėja, vis tik reikia konstatuoti, kad išliekame tarp aukščiausiu skurdo lygiu pasižyminčių Europos Sąjungos narių, apgailestavo ministrė.
Tai išryškina kitą problemą – nors skurdo lygis aukštas, visgi socialinę pašalpą gauna 2–3 proc. gyventojų, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra 6 proc.
Ministrė komentavo, kaip savivaldybėms sekasi kovoti su skurdo rizika: „Mažiausiu skurdo rizikos lygiu ilgalaikių socialinės paramos gavėjų ir į socialinės paramos sistemą grįžtančių asmenų skaičiumi pasižymi Neringos ir Vilniaus miesto savivaldybės. Neringoje apie 14 proc. socialinės pašalpos gavėjų ją gauna ilgiau nei 1 metus. Tuo tarpu Lietuvoje vidurkis yra dvigubai didesnis – apie 30 proc. Labiausiai su iššūkiais mažinant skurdą susiduria pasienio savivaldybės Šiaurės ir Pietų Lietuvoje.“
M. Navickienė papildė, kad skurdą mažinti geriausiai sekasi didžiosioms žiedinėms savivaldybėms.
Skirs dėmesio prevencinėms socialinėms priemonėms
Ministrė nurodė, kad svarbiausia pagalba gyventojams, susiduriantiems su bedarbyste ar skurdu, yra piniginė parama. Tačiau toli gražu ne visi gyventojai gauna jiems reikalingas socialines paslaugas.
Nuo 2017 m. šalyje mažėjo socialinės pašalpos gavėjų, per metus gavusių bent 1 rūšies socialinę paslaugą. 2017 m. tokių asmenų buvo 61 proc., o 2020 m. rodiklis nukrito iki 53 proc.
„Sumažėjo ir socialinės pašalpos gavėjų dalis, kurie dalyvavo Užimtumo tarnybos organizuojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Tai rodo, kad socialinės pašalpos gavėjams nėra teikiamos pakankamos socialinės ir užimtumo paslaugos“, – sakė M. Navickienė.
SADM teigimu, 29 Lietuvos savivaldybėse buvo organizuoti projektai, kurių siekis – skatinti užimtumą ir teikti motyvacines paslaugas ilgalaikiams bedarbiams. Taip pat socialinę paramą gaunantys asmenys gavo atvejo vadybą.
„Jeigu žiūrėtume pagal įsidarbinimą, galėtume pasakyti, kad efektyvumas nebuvo labai didelis, tačiau manome, kad visos paslaugos, kurias gavo tie žmonės, galėjo atvesti ir į kitus pozityvius gyvenimo pokyčius, pavyzdžiui, priklausomybių gydymą ar dalyvavimą bendruomeninėje veikloje“, – sakė ministrė.
Ministrė žadėjo, kad siūlys Seimui atkreipti dėmesį į prevencines socialines paslaugas, kurios užkirstų kelią patiriamiems socialiniams sunkumams peraugti į rimtesnes bėdas.
„Rudens sesijoje siūlysime reglamentuoti prevencines socialines paslaugas, kad šeimos sulauktų pagalbos įveikiant iškilusias problemas, kol jos dar nėra įsisenėjusios ar atvedusios prie didelės socialinės rizikos ir didelių valstybės kaštų tas situacijas sprendžiant“, – nurodė M. Navickienė.
Įvertino naujos priemonės svarbą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės ekspertė Jekaterina Navickė sakė, kad sukurtas stebėsenos įrankis padės kurti viziją, kas yra veiksminga, efektyvi socialinės paramos sistema.
„Stebėsenos sistemos rėmuose veiksmingą paramą apibrėžiame, kuri mažina skurdą. Akcentuojame prevenciją, kad būtų kuo mažesnis socialinių paslaugų poreikis“, – minėjo J. Navickė.
Apskritai siekiama socialines paslaugas, piniginę paramą ir būstą daryti labiau prieinamus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad piniginių išmokų dydžiai būtų adekvatūs, kad padėtų patenkinti minimalius gyventojų poreikius. Socialinės paslaugos turėtų įgalinti žmogų išeiti iš paramos sistemos, akcentavo J. Navickė.
O Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė naują stebėsenos sistemą vadino būtina priemone.
„Įrankis reikalingas. Kalbėdavome apie kiekybinius dalykus ir apie kokybę. O dabar pradėjome kalbėti apie rezultatą, kaip padėti taip, kad žmogus išeitų iš paramos sistemos ir mažinti skurdą. Matome kaip naują politikos kryptį, kuri parodytų, ką reikia tobulinti“, – sakė A. Vareikytė.
