„Drįstu kelti klausimą, kuris truputį ne visiems patiks, bet turiu apie tai kalbėti. Man atrodo, kad yra abejonių, ar šitas nutarimas atitinka Konstituciją. Kalbu apie balsavimus su dviejų savaičių pertrauka“, – trečiadienį Seime sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.
Jis dalyvavo darbo grupės pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės posėdyje.
Darbo grupė nutarė Seimui siūlyti priimti nutarimą, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės vyks šių metų gegužės 12 ir 26 dienomis.
Tomis dienomis Lietuvoje planuojami prezidento rinkimai.
„Šita nuostata Europai yra nežinoma nuostata. Galioja referendumo nepertraukiamumo principas, balsavimas referendume turi būti nepertraukiamas. (...) Taip pat pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys, kurie dalyvaus antrajame rate, turės daugiau informacijos“, – aiškino V. Sinkevičius.
Be to, anot jo, organizuojant referendumą su dviejų savaičių pertrauka, būtų nesilaikoma principo, kad balsavimo rezultatai turi būti skaičiuojami iš karto.
„Dabar pagal šitą projektą mes rezultatus sužinosime po trijų savaičių. Neįtikėtina. Manau, kad jeigu būtų (nutarimo projektui – BNS) pritarta komisijoje ir Seimas priimtų nutarimą, norint išvengti abejonių dėl jo legitimumo, reikėtų priimti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą“, – siūlė teisininkas.
„Negalima eiti į referendumą su tokia nuostata, taip mes nepraturtinsime nei Europos konstitucionalizmo, nei savo patirties, bet apsijuokti galime“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Kaip išeitį jis taip pat siūlė referendumą dėl dvigubos pilietybės rengti dvi dienas, bet be tokios ilgos pertraukos – pavyzdžiui, šeštadienį prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą ir prezidento rinkimų dieną.
Darbo grupės siūlymą V. Sinkevičius lygino su vestuvėmis, kurios vyktų su dviejų savaičių pertrauka.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė sutiko, kad toks kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) galėtų būti.
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis atkreipė dėmesį, kad minėta pertrauka siūloma siekiant geriausio rezultato per referendumą.
„Turime apsispręsti, ar norime teigiamo rezultato, ar nenorime. (...) Pašto sistema užsienyje balsuojant su ta pertrauka užtikrintų, kad padidėtų balsuojančiųjų skaičius – ne menamai, o žymiai“, – sakė parlamentaras.
R. Karbauskio teigimu, dėl dviejų savaičių intervalo balsuojančiųjų gali padidėti 8 procentais.
„Galime tikėtis per 60 proc. dalyvaujančiųjų, ir atsiranda teorinė galimybė turėti teigiamą rezultatą“, – tvirtino jis.
Bandė nuleisti referendumo kartelę
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.
Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kuriomis nuleido kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.
Pagal Seimo priimtas pataisas, referendumui dėl pilietybės būtų daroma išimtis. Pataisos numato, kad referendumas įvyktų, jeigu jame „už“ pasisakytų daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčiųjų balso teisę.
Šiuo metu aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam bei 14-jam skirsniams.
Valstybes nurodytų įstatyme
Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.
Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.
Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.
Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.
Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
