Vidurdienis sostinėje. Užvėrus duris visiems sporto klubams, norintys pasportuoti traukia į atviras sporto aikšteles. Tiem, kam netrūksta motyvacijos, lieja prakaitą.
Tuo metu sporto klubų darbuotojai ir treneriai stoja į akistatą su krize. Koronaviruso pandemija – sunkiausias išbandymas sporto klubams istorijoje.
Dauguma trenerių išleisti į prastovas ar net atleisti. Karantino sąlygos ima švelnėti, bet sporto klubai – ne tas verslas, kuriam greitu metu bus leista atsidaryti.
„Aš, kai klausau valstybės vadovų kalbą apie sporto klubus, atrodo, lyg tai sporto klubai yra bacilų surinkimų vieta, iš tikrųjų, tai yra turbūt viena švariausių vietų pagal tai, kiek yra valoma ir dezinfekuojama kas dieną“, – sako „Impuls” vadovas Vidmantas Šiugždinis.
„Sportavimas užsidėjus kaukę, jūs tiesiog pabandykite tą padaryti ir pamatysite, ir suprasite, kaip tą daryti fiziškai sunku ir kvėpuoti daug sunkiau, o jei kaukės neefektyvios ir aerozoliai patenka į aplinką, kas neišvengiama, tai tokioj vietoj virusui plisti idealios sąlygos, tai sporto klubai ypatingai pavojinga aplinka“, – pasakoja ministras Aurelijus Veryga.
„Šiuo atveju, aš manau, sveikatingumas yra labai rimta atsvara kovojant su virusu ir su liga. Bet to aspekto niekas nepalietė, netgi Sveikatos apsaugos ministerija. Kad galvot daugiau apie prevenciją, o ne tiktai apie kažkokių rezultatų, pasekmių korekciją“, – teigia V. Šiugždinis.
Sostinės centre dauguma praeivių palaiko sprendimą neskubėti švelninti sąlygų sporto klubams:
„Sporto klubą lankiau ketverius metus ir, manau, kad anksti biškį atsidaryti. Dėl didelio kontakto, didelio žmonių srauto, sportinę įrangą reiktų dezinfekuoti. Nežinau, ar tai praktiškai įmanoma.“
„Tikrai žmonės arti, persirengimo kabinose arti. Ir tie patys dušai. Kai kuriuose klubuose su higiena prastai, nevalo tų pačių bėgimų takelių, rankenų nevalo ir tikrai tikimybė užsikrėsti didelė.“
„Blogai, kad neleidžia dirbti sporto klubams, atsižvelgiant į tai, kad prekybos centrai pilni žmonių. Kažkiek ribojimas žmonių srautas, bet koncentracija didelė, o sporto klubai tikrai galėtų darant normatyvus, ribojant žmonių srautus.“
„Manau biškį skirtingi dalykai, kur parduotuvės, kur sportuoji. Nes ten kur sportuoji, sunkiau apsisaugoti. Vis tiek prakaituoji, daugiau kvėpuoji.“
„Be parduotuvių tu neišgyventum, o sporto klubas. Kas nori, ir dabar gali sportuoti.“
„Šitokie sporto klubai, aš juos, kaip sakiau, kabutėse vadinu, jie iš dalies ir mados reikalas.“
O kol klubų durys užvertos, kai kurie treneriai, kaip Agnė, savo darbą perkėlė į virtualią erdvę.
„Pirmom dienom buvo stresas, šokas visiems. Išsigandę, kai kurie galvojo, kad gal bus tai trumpai. Tai viskas gerai, pailsėsiu. Dabar visi po truputį žvelgia kūrybingiau ir daug kas pradeda įsijungti į visas įmanomas socialines erdves ir daug kas siūlo savo paslaugas, vesti treniruotes internetu“, – kalbėjo trenerė Agnė Girniūtė.
Savo ruožtu trenerė Jolanta puikiai supranta tuos, kuriems sportuoti namuose pritrūksta noro.
„Žmonėms, aišku, jeigu jie pripratę sportuoti su treniruokliais, tai persiorientuoti į savo kūno svorį yra truputėli sudėtingiau, nes, bet kokiu atveju dirbti su savo kūno svoriu, kai yra įtraukiami ir stabilizaciniai raumenys, yra daug sudėtingiau nei tiesiog įsėsti į treniruoklį“, – sako trenerė Jolanta Leonavičiūtė.
Sporto klubų vadovai tikri – jie nuostolius skaičiuos dar ilgai: niekas nesitiki greito sugrįžimo į įprastas vėžes. Yra ir tokių, kurie atsidūrę nežinomybėje dienos šviesos greičiausiai nebeišvys.
Štai „Re.Formato“ sporto klubų tinklas nusprendė neapibrėžtam laikui stabdyti veiklą, bet plačiau situaciją komentuoti atsisakė.
Virusas skaudžiai smogė ir sporto klubams už Atlanto. Pranešama, kad vienas populiariausių Amerikos tinklų turintis daugiau nei 400 lokacijų su keturiais milijonais abonentų, atsidūrė ties išnykimo riba. „24 Hours Fitness“ įmonės laukia bankrotas, nes įsiskolinimai siekia daugiau nei pusantro milijardo dolerių.
