Žeminami ir mušami vaikai. Šitokias baisybes teigia mačiusios Vilniaus „Juventos“ gimnazijos mokytojos, atvedusios savo auklėtinius į sovietmečio papročius atgaivinusią teatrinę edukacinę akciją „1984“. Bet organizatoriai atsako, kad žeminantis yra ne pats renginys, o rusakalbių požiūris į neseną Lietuvos istoriją.
Šią savaitę keturiasdešimties Vilniaus moksleivių išvyka į teatralizuotą bunkerį, atkuriantį sovietmečio žiaurumą, peržengė vaidybos ribas. „Penkios pasipiktinusios mokytojos improvizaciją išvadino „durdomu“, žalojančiu vaikus, ir aiškino, kad tokių dalykų sovietmečiu nebuvo“, - pasakojo projekto prodiuserė Rūta Vanagaitė.
Jos manymu, bėda ta, kad rusakalbiai šį buvusią realybę simuliuojantį vaidinimą supranta neadekvačiai, meninę išmonę vertimdami kaip įžeidimą.
Įsiutino prisilietimas.
Konfliktas įsižiebė vienai aštuntokei pasielgus ne pagal vaidinimo taisykles. Moksleivių vadovus papiktino aktoriaus improvizacija, kai jis, taisydamas mergaitei pionierės kaklaraištį, suvaidino sudavęs per ranką, nes ši priešinosi.
Gimnazijos pedagogės Tatjanos Šaginos teigimu, ši auklėtinė net buvo dusinama. Jai dar buvo pikta, kad menininkai ant mokytojų šaukė mokinių akivaizdoje.
Tačiau karininką vaidinęs ir šiuos moksleivius muštravęs aktorius Irmantas Jankaitis sako tik atlikęs savo pareigą: rodė tai, ką turėdavęs patirti tarybinis moksleivis - tai yra paklusti. „Bet sulaukiau įspėjimo, jog galiu turėti didelių nemalonumų. Mokytojai apkaltino, kad aš atseit primušiau vaiką, ir sakė, kad neturiu teisės jo net pirštu paliesti“, - stebėjosi I.Jankaitis.
R.Vanagaitė patvirtino, jog bunkeryje iš tikro vaizduojamas šiurkštus ir žeminantis elgesys, bet juk toks yra projekto sumanymas. Projekto „1984“ prodiuserė teigia, kad jie yra iš anksto įspėjami, į kokią vietą pateks, o silpnos sveikatos žmonės net neįleidžiami. Tai liudija ir abiejų pusių sudaroma sutartis, kurioje nurodoma, kad dalyviai „renginio metu privalės paklusti pareigūnų komandoms ir nepaklusimo atveju bet kuris ekskursijos dalyvis gali būti baudžiamas arba pašalinamas iš ekskursijos“.
„Sutartyse punkto apie fizinį kontaktą nėra, bet nemanau, kad jis buvo labai stiprus“, - svarstė I.Jankaitis.
Mažumos didina riziką?
R.Vanagaitė įsitikinusi, kad konfliktas kilo ne dėl organizatorių kaltės, o dėl lankytojų požiūrio į istoriją. „Rusakalbiams akcija atrodė kaip įžeidimas ir tyčiojimasis iš jų istorijos, kalbos, etikos“, - sakė R.Vanagaitė. Todėl kitą kartą ji siūlys šios mažumos atstovams čia nebevažiuoti.
Jai pritaria ir minėtasis „mušeika“. „Pirmiausia čia yra mokytojos bėda, kuri save tapatina ne su Čaikovskio, Dostojevskio ir Puškino Rusija, o su sovietine Rusija“, - mano I.Jankaitis ir abejoja, ar patys moksleiviai iš tikrųjų jautėsi tokie jau nuskriausti.
Tačiau projektu pasibaisėjusi mokytoja T.Šagina įsitikinusi, jog edukacinė ekskursija tokia būti negali. „Aš juos vežiau ne tam, kad žemintų, o kad sužinotų apie Sovietų Sąjungą“, - sakė ji.
Be to, „Juventos“ gimnazijos pedagogės teigimu, sovietinį bunkerį lyginti su visa TSRS yra nelogiška. „Jie neklausė, ar mes norime sugrįžti į bunkerį. Jie klausė, ar mes norėtume gyventi Sovietų Sąjungoje. Jeigu kažką rodai, reikia būti objektyviam ir parodyti visas gyvenimo puses“, - sakė T.Šagina.
Įdomiau nei suole
Tačiau lietuviškų mokyklų auklėtiniams tokių problemų nekyla. Neseniai su grupe moksleivių apsilankiusi Rasa Saliamonienė, Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokytoja prisimena: „Iš pradžių patyriau lengvą sukrėtimą, bet paskui viską supratau: jie per trumpą laiką norėjo atskleisti kai kuriuos sovietmečio dvasinius reiškinius. Galutinis įspūdis labai geras“, - pasakojo mokytoja.
Patenkinti liko ir jos auklėtiniai. „Jie džiaugėsi, kad gyvena laisvoje Lietuvoje, o ne tokioje santvarkoje, kai baudžiama už savo nuomonę ir iniciatyvą. Bet juk vis tiek supranti, kad tai yra vaidinimas“, - teigė pedagogė.
Marijus Širvinskas
