Pasak CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu yra kelios sferos, kuriose darbuotojų yra daugiau nei pakankamai.
„Socialinių ir humanitarinių sričių sferos yra perpildytos. Taip yra dėl to, kad po mokyklos abiturientai dažniausiai renkasi šias sritis.
Iš esmės rinkodara, viešieji ryšiai, žmogiškieji ištekliai, teisė, kultūra, menas yra tos sferos, kurios perpildytos.
Jeigu vyksta konkursas, sakykime, į rinkodaros specialisto poziciją, tai gyvenimo aprašymų gaunama ne vienetais, o, priklausomai nuo įmonės, sulaukiama ir dešimtimis, ir šimtais. Tai būtent srityse, kurios nesusijusios su technologijomis, tiksliaisiais mokslais, situacija yra tokia, kad yra didelė konkurencija“, – pastebi R. Karavaitienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, mažiausiai laisvų darbo vietų pasiūlymų rugsėjį registruota vertėjams ir kalbininkams, jaunesniesiems teisės specialistams, vaizduojamojo meno kūrėjams ir atlikėjams, kosmetikams, kioskų ir turgaviečių pardavėjams, gyvūnų (augintinių) higienos ir priežiūros darbuotojams, ne maisto produktų gatvės pardavėjams, nekvalifikuotiems pastatų statybos darbininkams.
Koją kiša ir patirties trūkumas
Pasak specialistės, koją į darbo rinką žengiančiam žmogui kiša ne tik pasirinktos specialybės paklausumas, bet ir darbo patirties trūkumas.
„Žmogui, baigusiam universitetą ar kolegiją ir žengiančiam į darbo rinką, yra sunku įrodyti, kad jis yra tinkamas pozicijai. Nes didžiojoje dalyje darbo pasiūlymų reikalavimuose nurodoma, kad reikalinga bent dvejų metų darbo patirtis.
Tai darbinė patirtis ir įgūdžiai yra kone pagrindinis reikalavimas“, – pastebi CV-Online marketingo vadovė R. Karavaitienė.
Švietimo sistema nespėja paskui darbo rinkos tendencijas
Pasak R. Karavaitienės, jaunam žmogui sunku nuspėti, kokios specialybės bus paklausios po to, kai jis baigs mokslus po trejų ar ketverių metų. Specialistė taip pat pastebi, kad švietimo sistemai būtinas pokytis trumpinant studijas, nes dabar švietimo sistema nespėja pagal darbo rinkos tendencijas.
„Tikrai turėtų vykti pokytis vien dėl to, kiek trunka mokslai mokymo įstaigose ir kokia yra jų forma. Turiu omenyje, kiek teorija yra suderinama su praktika. Švietimo sistema juk turėtų atsiliepti į darbo rinkos tendencijas ir stebėti, kaip pats pasaulis keičiasi.
Tai pagal tą greitį, kaip viskas keičiasi, išeina per didelė prabanga sėsliai mokytis 4 metus teorijos ir tik paskui bandyti tai praktiškai.
Tad tikėtina, kad ateityje gali trumpėti aukštojo išsilavinimo trukmė. Gali būti, kad mokymąsi bus galima skaidyti dalimis, gali būti, kad mokymasis bus modulinis, kur gilinsi tik tuos įgūdžius ir žinias, kurių tau tikrai reikia.
Manau, kad transformacija švietimo sistemoje jau vyksta, bet su laiku turės būti daug daugiau pokyčių, nes kol kas procesai yra per lėti, palyginti kaip greitai keičiasi darbo rinka ir pasaulis“, – sako R. Karavaitienė.
Darbo rinkoje staigių pokyčių nematyti
Pasak R. Karavaitienė, nėra numatoma, kad darbo rinkoje įvyktų staigūs pokyčiai. Tiesa, kaip pastebi specialistė, jei kankina dvejonės, kokią profesiją pasirinkti, svarbu prisiminti tas sritis, kurios tenkina elementarius visuomenės poreikius ir kurių visada reikės.
„Darbo rinka ateityje tikrai nenustebins. Darbai, susiję su technologijomis, bus paklausūs dar ilgus metus ir prognozių, kad prasiveržtų kokia nors kita sfera, nėra.
Nereikia pamiršti, kad visada reikės darbuotojų, kurie tenkins elementarius poreikius, kad turėtume maisto, turėtume namus, galėtume keliauti, reikės ir medicinos.
Kalbant apie mediciną, ši pandemija parodė, kad labai reikia virusologų, tai gali šios srities specialistų prireikti“, – pažymi specialistė.
„Ant bangos“ – duomenų mokslas
Pasak specialistės, šiuo metu paklausus yra duomenų mokslas ir tikėtina, kad jo populiarumas tik augs.
„Juk žmonija yra sukaupusi be galo daug duomenų ir informacijos, ir labai svarbu tą informaciją sugebėti apdoroti ir panaudoti verslui, gyvenimui ir panašiai. Todėl tikėtina, kad šio mokslo populiarumas tik augs“, – svarsto R. Karavaitienė.
