Baudžiamojo kodekso normų taikymas gali atsigręžti prieš moteris, kurios ilgą laiką kentusios smurtą šeimoje pratrūksta ir pačios pakelia ranką prieš smurtautoją, sako specialistė.
Seime surengtoje diskusijoje apie smurto šeimoje problemą Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Laima Vaigė aptarė Baudžiamojo kodekso nuostatas, kurios numato griežtesnes bausmes, jei nužudomas arba smarkiai sutrikdoma sveikata šeimos nariui.
"Lietuvoje galioja didesnės apsaugos modelis - tai reiškia, kad taikomos didesnės bausmės už nužudymus ir sunkius sveikatos sutrikdymus, jei nužudomas ar sutrikdoma sveikata šeimos nariui. 2012 metais Konstitucinis Teismas pripažino, kad tokios nuostatos yra atitinkančios Konstituciją, kadangi asmuo kėsinasi ne tik prieš kitą asmenį, bet ir tokią konstitucinę vertybę kaip šeima", - diskusijoje kalbėjo L.Vaigė.
"Problemos nebūtų vien dėlto, kad taikomas didesnės apsaugos modelis, bet kada matome, kaip jis veikia, Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas, iš tos praktikos gali atsirasti problema, nes moteris tam tikrose situacijose, jeigu po ilgalaikio smurto nužudo savo vyrą, ji ne tik baudžiama už nužudymą, bet dar už tai, kad pasipriešino šeimos nariui, nužudė arba sutrikdė sveikatą šeimos nariui", - atkreipė dėmesį teisininkė.
Baudžiamasis kodeksas už žmogžudystę numato 7-15 metų laisvės atėmimą, tačiau nužudžius artimą giminaitį ar šeimos narį bausmė siekia nuo 8 iki 20 metų nelaisvės arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Sunkus sveikatos sutrikdymas gresia laisvės atėmimu iki 10 metų, tuo metu tokia pati veika prieš artimą giminaitį ar šeimos narį užtraukia 2-12 metų laisvės atėmimą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
