„Reikia ne tik sukurti planą, bet ir periodiškai organizuoti mokymus darbuotojams, kad jie žinotų, kaip turėtų elgtis konkrečiu atveju.
Taip pat reiktų parengti skubaus COVID-19 liga sergančių asmenų ir sąlytį su jais turėjusių asmenų nustatymo procedūras, nes kai jau atsiranda atvejis, reikia veikti žaibiškai, nuo to priklauso tolimesnė sėkmė“, – pasakoja G. Megelinskienė.
Svarbu tinkama komunikacija
Pranešėjos teigimu, taip pats svarbu parengti vidinę ir išorinę komunikacijos strategiją.
„Vidinė tai reiškia, kad darbuotojai turėtų žinoti, į ką gali kreiptis, jeigu yra turėjęs sąlytį arba jeigu jam nustatyta COVID-19 liga, jeigu jaučiasi prastai. Tas žmogus, į kurį kreipiasi, taip pat turi žinoti savo tolimesnius veiksmus, kreiptis į NVSC ir bendradarbiauti su mūsų įstaiga.
Svarbi ir išorinė komunikacija, nes kai įmonėse kyla protrūkis, NVSC paskelbia, kurioje konkrečiai įmonėje buvo registruotas protrūkis, didelis susirgimų skaičius. Kartais tiesiog būna informacijos neatitikimai, nes įmonės nori būti pirmesnės“, – teigia NVSC atstovė.
G. Megelinskienės teigimu, įmonėms svarbu komunikuoti su NVSC, nes dažnai įmonės skubotai pateikia ne tikslią sergančiųjų statistiką.
„Sužino, iš gandų, kad keliems darbuotojam nustatyta liga, paskelbia skaičių, o paskui paaiškėja, kad oficiali statistika yra kitokia. Paaiškėja, kad darbuotojui liga net nebuvo nustatyta ir dėl to vėliau atsiranda tam tiktų komunikacijos trikdžių, dėl to labai svarbu derintis su NVSC.
Kadangi žmonės dažnai pradeda tikėti mitais atsidūrę sau neįprastoje, ekstremalioje situacijoje (...) labai svarbu, kad įmonės darbuotojai žinotų, kur ieškoti informacijos, kad nepakenktų sau ir kitiems“, – akcentuoja G. Megelinskienė.
Atvejų maršrutų stebėjimas
Ji priminė, kad taip pat svarbu stebėti NVSC informaciją apie užsikrėtusiųjų asmenų maršrutus. Juos galima rasti NVSC interneto svetainėje. Atvejų maršrutus periodiškai skelbia ir žiniasklaidos priemonės, tarp jų ir naujienų portalas tv3.lt
„Mes įvertiname, kur yra tos rizikingos vietos. Norėčiau pasakyti paprastą pavyzdį: viename verslo centre įsikūrusi kavinė, kurios darbuotojai buvo nustatyta liga.
Vėliau ten išplito protrūkis. Mes paskelbėme šios kavinės adresą ir iš verslo centro pradėjo kreiptis darbuotojai, kurie lankėsi toje kavinėje ir klausti, ką jiems reiktų daryti. Tai nemažai daliai darbuotojų teko izoliuotis, kadangi jų sąlytis buvo įvertintas kaip didelės rizikos. Tokiu būdu šis išplitimas buvo sustabdytas“, – pasakoja NVSC atstovė.
Trys pagrindiniai veiksmai
Pranešimo metu epidemiologė taip pat pristatė tris pagrindinius veiksmus, kurių turi imtis įmonės.
„Pirmas dalykas tai aplinkos valymas ir dezinfekcija. Tuomet paprašome pateikti sąlytį su sergančiu asmeniu turėjusių darbuotojų sąrašą, nurodant jų vardą, pavardę, gimimo datą, pareigas, telefono numerį. Ir, žinoma, labai svarbus bendradarbiavima su NVSC“, – teigia G. Megelinskienė.
NVSC atstovė pabrėžė, kad sužinojus apie atvejį įmonėje nereikia skubėti iškart atlikti koronaviruso testo.
„Testas turi būti atliekamas ne anksčiau nei 5 dienos po turėto kontakto“, – pasakoja G. Megelinskienė.
Pranešėja taip pat akcentavo, kad svarbu laikytis saviizoliacijos. Asmenys, turėję didelės rizikos kontaktą su asmenimis, sergančiais COVID-19, arba keliavę paveiktose teritorijose, turi būti izoliuoti 14 dienų laikotarpiu. Labiausiai paveiktų šalių sąrašas skelbiamas SAM arba NVSC svetainėse.
G. Megelinskienė atkreipė dėmesį, kad neigiamas testo rezultatas nereiškia, kad galima nutraukti 14 dienų saviizoliaciją.
„14 dienų izoliacija taikoma nepaisant neigiamo testo rezultato“, – pabrėžia epidemiologė.
Jei darbuotojas prastai jaučiasi
G. Megelinskienės teigimu, kai darbuotojas praneša apie prastą savijautą, labai svarbu jį atskirti nuo kitų darbuotojų ir klientų.
„Darbuotojas turi būti išsiųstas namo, prieš tai jam davus medicininę veido kaukę, kad nekeltų rizikos kitiems.
Jeigu simptomai pasireiškia ne darbo metu, darbuotojas turėtų pranešti apie tai savo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, likti namuose ir kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad būtų įvertinta jo sveikatos būklė“, – pasakoja epidemiologė.
Specialistės teigimu, židinių įmonėse daugėja, todėl svarbu įsivertinti galimybes dirbti nuotoliniu būdu bei laikytis prevencinių priemonių.
