Todėl net jeigu pastatus būtų nuspręsta parduoti, kelininkams nereikėtų keisti nuorodų į atstumus tarp šalies gyvenviečių.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Almantas Rainys teigia, kad specialistai atstumus valstybinės reikšmės keliuose skaičiuoja pagal konkretaus kelio ilgį.
Pavyzdžiui, kelias A2, kuriuo važiuojama iš Vilniaus į Panevėžį, prasideda sostinėje nuo Šventaragio gatvės ir Gedimino prospekto sankryžos, o baigiasi Ramygalos ir Vilniaus gatvių sankryžoje Panevėžyje.
Tai reiškia, kad važiuojant iš Vilniaus kelio ženklai su atstumo į Panevėžį nuoroda žymi atstumą iki kelio A2 pabaigos.
Tuo metu atstumas atstumas tarp Vilniaus ir Klaipėdos matuojamas nuo Geležinio Vilko gatvės sostinėje iki H.Manto gatvės uostamiestyje. Tai yra kelio A1 pradžia ir pabaiga.
„Kiekvienas kelias turi aiškiai fiksuotą pradžią ir pabaigą“, – BNS sakė direkcijos Valstybinių kelių priežiūros skyrius vyriausiasis specialistas A.Rainys.
Tuo metu vietinės reikšmės keliuose atstumai tarp miestų paprastai skaičiuojami pagal gyvenviečių ribas.
Interneto žemėlapiuose matuojama įvairiai
Patikrinus „Google“ žemėlapius matyti, kad maršrutai čia irgi skaičiuojami ne remiantis atstumu tarp paštų, o kitokiais parametrais.
Pavyzdžiui, atkarpa nuo Vilniaus ir Kauno čia prasideda Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankryžoje, o baigiasi E.Ožeškienės ir Jeruzalės skersgatvio sankryža laikinojoje sostinėje.
„Panašu, kad tai tikrai nėra centriniai paštai, o miesto centrai yra nustatomi pagal kitus parametrus“, – BNS sakė „Google“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalims Vytautas Kubilius.
Nagrinėjant atstumus tarp miestų žemėlapyje „Maps.lt“ matyti, kad kai kur sudarant maršrutus atkarpos tarp miestų prasideda ties centriniais paštais. Pavyzdžiui, sudarant maršrutą nuo Vilniaus atkarpa prasideda būtent ties Gedimino prospekto 7-uoju pastatu, kur yra įsikūręs sostinės centrinis paštas.
Šio žemėlapio kūrėjo HNIT-BALTIC atstovė Jolanta Masionienė teigia, kad vienos metodikos, kaip jų sistemoje apskaičiuojamas atstumas tarp miestų, nėra. Kai kitur gyvenvietės centras gali būti nurodytas kaip pašto pastatas, kitur – kaip geografinis vietovės centras ar tankiausiai apgyvendinta jos vieta.
Vis dėlto J.Masionienė žada, kad net ir pardavus centrinių paštų pastatus atstumų skaičiavimas tarp miestų nepasikeis.
„Tai bet kokiu atveju būtų atstumas nuo miesto centro iki miesto centro, todėl maršruto tikriausiai vis tiek nekeistume“, – sakė HNIT-BALTIC rinkodaros vadovė.
Kaip gimė mitas?
Anot pašto istorijos tyrinėtojo Vyginto Bubnio, atstumai tarp paštų prasmės neteko XIX amžiaus viduryje, kai carinėje Rusijoje nuspręsta suvienodinti siuntų gabenimo tarifus, nepaisant atstumo.
„Iš principo nuo tada atstumai tarp paštų prarado prasmę ir liko tik kaip atavizmas, kaip orientacija žmonėms. Po to niekas nebematavo tų atstumų tarp paštų, nes keitėsi maršrutai, atsirado daugiau kelių, aplinkkelių“, – BNS sakė dviejų knygų apie Lietuvos pašto istoriją autorius.
Pašto istorija Lietuvoje skaičiuojama nuo XVI amžiaus, kai 1562 metais Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas nusprendė įsteigti pirmąjį pašto vežimo maršrutą, ėjusį per Vilnių.
„Tuo metu dar niekam nebuvo svarbus atstumas tarp miestų, išskyrus paštininkus, o jie, natūralu, skaičiuodavo atstumą nuo pašto iki pašto“, – BNS teigė filatelistas Ričardas Vainora.
Apie centrinių pašto pastatų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pardavimą valstybės valdomas „Lietuvos paštas“ pranešė šių metų liepos viduryje.
Rugpjūtį įmonę kontroliuojanti Susisiekimo ministerija pareiškė, kad pastatų pardavimas tikrai nevyksta, o „Lietuvos paštas“ vykdo tik rinkos dalyvių apklausą, siekdamas išsiaiškinti susidomėjimą šiais objektais.
