Po keleto valandų paieškų pirmokas buvo surastas minėtos moters bute. Įtariamoji vaiko pagrobimu, pasak kaimynų, ir anksčiau kalbindavo vaikus, mėtydavo šiukšles ant praeivių ir grasindavo.
Nors vaiko pagrobimo atvejų šiemet buvo 3, pasak Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio, šis kiek kitoks.
„Šita moteris vėlgi, kaip ir pažiūrėjome istoriją, 12 kartų yra bausta už įvairius administracinius nusižengimus, viešosios tvarkos pažeidimus, tai policija tiesiog reaguodavo rašydama protokolus, nes nebuvo nustatyta, kad ji kelia pavojų“, – sako R. Matonis.
Dabar moteris, policijai davusi 2 prieštaringus įrodymus, yra medikų rankose. Jeigu jai bus paskirtas priverstinis gydymas, ji liks gydymo įstaigoje.
Pagalbą suteikti tokiems žmonėms Lietuvoje ypač sunku
Nors R. Matonis tikina, kad kaimynai ir turėtų kreiptis bei kalbėti apie neadekvačius kaimynus, tačiau, panašu, Lietuvoje tokie kreipimaisi neduoda vaisių ir problemos nesprendžia.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad tiems, kurie ieško ir nori psichologinės pagalbos, padėti nesunku, štai šiuo atveju Lietuvos sistema turi trukdžių.
„Yra visiškai priešinga kryptimi veikiantis žmogaus teisių vektorius, kuris sako, kad bet kokios psichikos ligos iš esmės negalima gydyti, jeigu žmogus pats nesutinka“, – kodėl ne visi žmonės, kuriems reikia pagalbos, patenka į medikų rankas, atsako M. Marcinkevičius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad namo gyventojai užsiminė, jog moteriai reikia psichologinės pagalbos, kurios ji atsisako, todėl nuolat baiminasi, kad bus išvežta.
„Dažnai kabinėjasi prie vaikų, neleidžia jiems patekti į namą, net ir prie manęs buvo prisikabinusi. Kartą laukiau lifto, ji sustojo ir pradėjo rėkti, kad noriu ją kažkam priduoti, klausinėjo, kam aš skambinu, kam rašau, rėkė, kad noriu ją išvežti ir nužudyti“, – prieš mėnesį buvusį įvykį nupasakoja namo gyventoja.
Dėl šio atvejo svarsto sveikatos sistemos pakeitimus
M. Marcinkevičius pažymi, kad tik teismas gali skirti priverstinį gydymą, medikai negali nei 48 valandoms sulaikyti žmogaus, net jei jis labai prastos psichinės būklės, bet nekelia pavojaus kitiems.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė pažymi, kad dėl šio 57-erių metų vaiką išsivedusios moters reikėtų persvarstyti tai, ką reikėtų laikyti grėsme aplinkiniams, nes, kaip minėta, kaimynai dėl moters elgesio jautėsi nesaugiai.
„Aišku, kaimynai gali informuoti policiją ar socialinį darbuotoją, bet kitų veiksmų jie imtis negali, bet šiai dienai išeities nėra. Vien dėl to, kad mėto daiktus, kalba, mūsų dokumentai neleidžia priverstinai gydyti“, – „Žinių radijo“ laidoje kalba O. Leiputė.
Žmonės, turintys „baltą bilietą“ dažnai neliečiami: ką daryti kaimynams?
Štai laidoje nuskambėjo klausytojo klausimas apie tai, ką daryti, jeigu pavojingas asmuo medikų yra įvertintas kaip nepavojingas ir turi vadinamą baltą bilietą, tuomet policija negali nieko padaryti, o kaimynai priversti vaikščioti kaip ant adatų.
Nors tokiais atvejais žmonės dažnai tikisi „greitų vaistų“, tačiau Lietuvoje paprastai išspręsti tokias problemas užtrunka, sako psichologas Edvardas Šidlauskas.
„Mūsų politika labiau į tai ir nukreipta, kad tokie žmonės nebūtų izoliuoti, neišskirti ir nepaslėpti, o kad maksimaliai integruotųsi, tai galima būtų paskirti socialinį darbuotoją ar kad tas žmogus dienos stacionare lankytųsi, o jei jis toliau agresyvus, tada jau, manau, psichiatrai į tai atsižvelgtų“, – atsakė psichologas.
E. Šidlauskas patikina, kad psichikos pagalba prieinama kiekvienam nemokamai, turinčiam rimtų problemų, tačiau dažnai psichikos ligoniai jau nebeatsako už save, negali pasinaudoti savo laisvėmis ir negali paprašyti pagalbos.
„Jeigu žmogų reikia subintuoti, paguldyti į lovą, nuprausti ar duoti vaistų ir jis pats to negali, čia jau nėra prievarta, nes žmogus nebe autonomiškas, nebe savarankiškas ir jam reikalinga išorinė pagalba. Šiame momente jam tam tikra laisvė atsiranda, nes kitas žmogus palaiko jo sveikatą ir atsiranda daugiau galimybių jo gyvenime“, – svarstė psichologas.
M. Marcinkevičius pabrėžia, jog Lietuvoje daugėja sunkių psichikos sveikatos sutrikimų, ypač psichozių tarp jaunų žmonių. Paprastai tokias ligas iššaukia sintetinių narktikų vartojimas, sako ekspertas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galite klausyti čia:
