Kovo 22 dieną sukaks 100 dienų, kai dirba premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama XVI Vyriausybė, kuri tautai žadėjo taisyti ankstesnės valdžios klaidas, mažinti skurdą, nedarbą ir prikelti ekonomiškai nualintą šalį. Kaip sekasi įgyvendinti šiuos pažadus, Vyriausybės vadovas vakar pasakojo išskirtiniame interviu "Respublikai".Dėl ko premjeras kritikuotų save? Dėl nieko. "Šiandien esu patenkintas Vyriausybės kabinetu, nes visos ministerijos jau parengė savo strateginius planus ir juos pristatė. Kai kurių ministerijų planai yra išties labai ambicingi. Jeigu, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendins savo planą, įvyks didžiulis lūžis medicinos srityje. Manau, kad visi ministrai atsakingai ėmėsi savo darbo, kad ir koks būtų jų partiškumas - kol kas nė viename Vyriausybės posėdyje nė vienas ministras nepasakė, kad jo partijos pozicija kokiu nors klausimu skiriasi nuo kitų. Mane tai nuteikia ypač gerai, tad aš nematau, už ką galėčiau kritikuoti šią Vyriausybę",- sakė premjeras Algirdas Butkevičius. RESPUBLIKA
Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei vos atvykus į Tarybos pastatą žiniasklaida užpuolė ją klausimu:"Kaip pasisakysite Sirijos klausimu?" "Man atrodo, kad šiandien kalbėsime tik apie Rusiją, o ne apie Siriją", - ramiai pabrėžė Lietuvos vadovė. Ir iš tiesų Vadovų Tarybai sutapus su antrosiomis neramumų Sirijoje metinėmis, Lietuvai jautrus santykių su Rusija klausimas galėjo nueiti į antrąjį planą. Taip nenutiko, bet ar Vilniui verta džiaugtis? Po susitikimo Lietuvos vadovė teigė buvusi nustebinta ES lyderių nuotaikų Rusijos atžvilgiu. "Mano nuostabai, turbūt pirmą kartą ES šalių lyderių nuotaika buvo labai panaši. Visi puikiai supranta, jog turime reikalą su Vladimiro Putino, o ne šiaip Rusija. Gerai, kad pagaliau ES šalys supranta šią realybę taip, kaip suprantame mes, - to anksčiau nebuvo. Turėsime bendradarbiauti su tokia šalimi, kokią turime. Tai yra mūsų kaimynė", - po Briuselyje vykusio susitikimo kalbėjo D.Grybauskaitė. LIETUVOS RYTAS
Į Šventąjį Sostą įžengus Pranciškui, pasaulis ėmė spėlioti, kokie pokyčiai lakai tikinčiųjų bendruomenės. Savo pirmosiose šv.Mišiose Siksto koplyčioje popiežius perspėjo, kad be dvasinio atsinaujinimo Katalikų bažnyčia gali virsti gailiaširde nevyriausybine organizacija. "Tai, kas nutiktų, būtų panašu į vaikų statomas smėlio pilis, kurios visuomet nugriūva",- kalbėjo popiežius. VAKARO ŽINIOS
"Jis turi daug patirties, geras, neišdidus. Išskirtines pareigas einančio dvasios vadovo paprastumas - geras ženklas ir Katalikų bažnyčiai, ir žmonėms," - sako Kauno arkivyskupijos Švč. Sakramento koplyčios rektorius Robertas Grigas. -"Aišku, sunku prognozuoti, kokias permainas lems naujojo popiežiaus atėjimas, bet, manau, tai bus kažkas įdomaus ir gražaus. Pranciškus bus kitoks, visi popiežiai yra nesulyginami. Jono Pauliaus II niekaip neprilyginsi prie Benedikto XVI. Ir atvirkščiai",- mano Kaišiadorių vyskupijos Senosios Varėnos klebonas Pranciškus Čivilis.- "Nieko iki šiol apie naująjį popiežių nebuvau girdėjęs, prognozės, kurias pasaulietinė žiniasklaida sudarinėjo, nepasiteisino. Tiksliau kalbėjo tie, kurie sakė, kad kardinolai renkasi vadovaudamasi kitokiais argumentais. Tiek, kiek aš apie jį žinau, ryškėja labai gražus vaizdas. Šilto, jaukaus, kartu labai tiesaus, principingo gerąja prasme žmogaus paveikslas," - sakė Vilniaus arkivyskupijos kurijos kancleris Robertas Šalaševičius. VAKARO ŽINIOS
Bedarbis, pašalpas visai šeimai gaunantis Vilniuje, gyvenantis Eišiškių apylinkėse ir turintis pusę namo Druskininkuose, kurį nuomoja, išvadino kvailiais neturtingus giminaičius, o žurnalistei pasiūlė pardavinėti validolį iš Rusijos. Tokio ciniško interviu kaip su tuo vadinamuoju bedarbiu man dar nepasitaikė. Paaiškėjus, kad nemažai valstybės remiamų bedarbių kas porą mėnesių skubos tvarka nemokamai gauna naujus pasus, ėmiau ieškoti tokio žmogaus. Mano kaimynai, vos suduriantys galą su galu, nors vyras dirba du darbus, prasitarė apie giminaitį, kuris negali atsidžiaugti, kad yra bedarbis. Jie kalbėjo apie 28 metų Tadeušą, kuris su bendraamže žmona jau ketverius metus nedirba. Tiksliau, įsidarbina vienai savaitei, kai darbo birža įkyri jiems siūlydama darbus. Pavaizduoja tą darbą kelias dienas, o paskui randa priežasčių, kodėl, pavyzdžiui, negali valyti aukštų pastatų langų. Tuomet išeina, o pinigus užsidirba kitaip. Iš ko jie gyvena? Lepinasi Maljorkoje ir tyčiojasi iš Lietuvos. LIETUVOS RYTAS
"Televizijos kameros yra kur kas galingesnis ginklas nei kalašnikovo automatas ir atominė bomba", - sako Nepriklausomybės Akto signataras, Krašto apsaugos departamento vadovas, o vėliau - pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, prisimindamas 1990-1991 m. įvykius. -" Žmogus, kuriam buvo deleguotos teisės čia tvarkytis, buvo oro desanto kariuomenės vadas generolas Vladislavas Ačalovas. Michailas Gorbačiovas tikrai viską žinojo ir viską laimino, tik kartu bandė išsaugoti gražų savo Nobelio premijos laureato veidą ir numesdavo visą juodą darbą padaryti kitiems - vidaus reikalų ministrui Borisui Pugo, KGB vadovui Vladimirui Kriučkovui, Saugumo tarybos nariui Dmitrijui Jazovui. Komunistai Maskvoje turėjo labai paprastą scenarijų - įsivaizdavo, kad užsienio žurnalistai, sukviesti į Lietuvą, turi parodyti, kad kyla lietuvių ir rusakalbių konfliktas, Vilniaus kraštas reikalauja autonomijos, lietuviai pjauna lenkus, vyksta nacionalinė nesantaika, o SSRS, siekdama išvengti civilių aukų, įveda karines pajėgas. Į Seimą įvedama apsauga, kad nepatenkinta liaudis nesumuštų šitų nacionalistų. Vyksta nauji rinkimai, naujas Seimas pripažįsta buvusios valdžios padarytus nusikaltimus, keliamos bylos." - Interviu "Lietuva 90-aisiais buvo ledlaužis". VAKARŲ EKSPRESAS
Kodėl valdžia bijo savo piliečių - Šioje ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas OZOLAS ir Audrius BUTKEVIČIUS, Lietuvių tautinio centro pirmininkas Ričardas ČEKUTIS, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius PANKA. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.
R.OZOLAS: Kovo 11-ąją atsitiko tai, ko nesitikėjo niekas. Prie jaunųjų prisijungė visi, kurie buvo pasiilgę išėjimo į viešąją erdvę su savo valstybės vėliava, kad pasijustų taip, kaip kitados jautėmės pradėdami savo antrąją respubliką. Atiduodamas visapusišką pagarbą jauniesiems sakau, kad dabar labai daug kas priklauso nuo visuomenės. Ji lems, ar iš tiesų Kovo 11-osios žygis virs frontu, ar dar turės bręsti, kol Lietuva neįveikiamai bus vedama jau Lietuvon, o ne kur nors į pasaulio pakraščius kitų judėjimų.
R.ČEKUTIS: Šiemet A.Zuokas, mano žiniomis, jau vien scenoms statyti sukišo 75 tūkst. litų, jau nekalbu apie apsaugą, policiją. Buvo mesti beprotiški pinigai. Išėjo lygiai tas pats. Prie tų scenų stovėjo po 2-3 žmones. Akivaizdu, kad iš viršaus valdžia tiesiog nepajėgi nieko suorganizuoti ir nieko švęsti. Tai rodo ir jų pačių organizuojamos šventės, ir pats jų mentalitetas. Puikiai atsimenu, kaip su Juliumi Panka ėjome į savivaldybę derinti visų datų, keturis mėnesius tai bandėme daryti. Juokinga būtų kalbėti, bet jų argumentas buvo vienintelis: "Mes švęsime visą parą, bus grandiozinis laisvės vėjas". Kad vėjas buvo, mačiau, bet kad grandiozinis ir kad laisvės, drįstu stipriai abejoti.
A.BUTKEVIČIUS: Iš kur atsirado šitas draudimas? Visų pirma persistengta su eurointegraciniais žaidimais. Tai Lietuvoje jau išsiliejo kartu su emigracijos banga. Jinai atsirado su peršamu homoseksualizmu, su prievartiniu atsisakymu savo nacionalinių ambicijų, savo valstybinių interesų. Dabar šią situaciją reikia kuo puikiausiai išnaudoti, nes žmonės pajuto tam tikrą pasipriešinimo dvasią. Kas šiuose įvykiuose buvo svarbiausia? Kad žmonės išdrįso protestuoti, išdrįso nepaklusti kažkokiam draudimui.
J.PANKA: Milžiniška emigracija, kuri vis dar vyksta, parodo paprastų žmonių atsisiejimą nuo valstybės. Jie patys gal nenori atsisieti, bet automatiškai yra atsijojami ir atstumiami. Todėl jie randa sau naujas tėvynes Airijoje, Anglijoje, Vokietijoje. Tokias šventes kaip Kovo 11-oji turi švęsti pati tauta. Iš viršaus nuleistos šventės sunkiai prigyja.
R.OZOLAS: Žmonės pasiilgo išeiti į viešumą su savo vėliavomis. Signatarų klube buvo svarstytas šitas draudimas rengti eiseną. Ir buvo nutarta, kad jeigu kils juridinės atsakomybės klausimas, mes, signatarai, esame pasirengę prisiimti juridinę atsakomybę. Nes mes, o ne A.Zuokas kūrė šitą valstybę. Ir jeigu yra kokios pretenzijos, tegul būna tos pretenzijos mums. RESPUBLIKA
KULTŪRA
Šią savaitę paaiškėjo, kad solidžių Paryžiaus aukciono namų "Artcurial" parduodamas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas "Paukštis ir vaikas" - ne originalas, o klastotė. 223 numeriu aukciono kataloge pažymėta populiaraus lietuvių menininko paveikslo "Karalaitės kelionė" kopija šios savaitės pradžioje buvo pašalinta iš internetinio "Artcurial" katalogo. Pasak Meno rinkos agentūros direktorės Simonos Makselienės, didžiausią įtarimą dėl paveikslo autentiškumo sukėlė jo dešiniajame apatiniame kampe esantis dailininko parašas. Mat M.K.Čiurlionis beveik niekada nepasirašinėjo savo kūrinių. LIETUVOS RYTAS
Taigi - kovo vidurys, nugyventa šeštoji dalis kalendorinio pavasario. Tikrasis pavasaris bus dar trumpesnis - tuo galima neabejoti, nes kol kas nekalbame apie jo pradžią. Tiesa, mes negalime neigti ir akivaizdaus dalyko: pavasariška saulė, pavasariškai nuplikę šlaitai ir kai kur - visai be sniego platūs laukai. Tačiau dar daug kur gyvenama be atviros žemelės lopo, o po nakties sniegu galima keliauti nuo vieno lauko krašto iki kito. Miškuose sniegas tebėra dar visur. Ar pavasaris vėluoja? Tikrai ne! Mes esame regėję tik balandžio pradžioj auštančių pavasarių - tokie būna labai ūmūs, išraiškingi, galintys pridaryti didelių bėdų, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. VAKARO ŽINIOS
Klaipėdos rajone netoli Priekulės esančios "Lukoil" degalinės darbuotojai vakar pavakare apstulbo pamatę į degalinę įsukantį liepsnojantį vilkiką, kuris mėgino čia rasti pagalbą. Iš Šilutės į Klaipėdos uostą durpių krovinį vežančio vilkiko DAF su puspriekabe vairuotojas 63 metų Druskininkų gyventojas Albinas Š. staiga pajuto, kad užsidegė vilkikas. Juolab ir priešpriešiais atvažiuojantys automobiliai garsiniais signalais ir mirksėdami priekinių žibintų šviesomis bandė atkreipti nelaimėlio dėmesį, kad jo mašinai nutiko bėda - iš vilkiko kabinos apačios veržiasi liepsnos. Vilkiko vairuotojas pabūgo sustoti siaurame kelyje ir sutrikęs įsuko į pirmą pakelėje pasitaikiusią aikštelę. Netrukus jis suakmenėjo supratęs, kad liepsnojančiu vilkiku įvažiavo į degalinę. Žado neteko ir degalinės darbuotojai, išvydę įriedėjusią liepsnų apimtą mašiną. LIETUVOS RYTAS
Nelegalia atrakcionų, kuriose prieš pusantrų metų nukentėjo būrys žmonių, veikla pagarsėjusiai bendrovei "Leander LTU" net ir teismų pagalba nepavyko įrodyti, kad jai duris parodžiusi ir į garsiąją J.Basanavičiaus gatvę neįsileidusi Palangos valdžia pažeidė įstatymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė UAB "Leander LTU" skundą ir paliko galioti praėjusių metų rugsėjo mėnesį priimtą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutarimą. Juo konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai 2012 metų gegužės viduryje atsisakė derinti atrakcionų parko garsiojoje kurorto J.Basanavičiaus gatvėje projektą. Šiuo metu nukentėjusieji per 150 tūkstančių litų įvertintos patirtos neturtinės žalos atlyginimą bando išsireikalauti per teismą. RESPUBLIKA
