Afganistane vėl pralietas lietuvių kraujas – mirties vos išvengė du kariškiai, tačiau svetimam karui diriguojantys mūsų išrinktieji mato kitokį vaizdą: Afganistane ramu. Todėl lietuvių kariai vykdys „taikos misija– tiek, kiek reikės diriguojantiesiems karui. Tuo tarpu karą išgyvenusiųjų tvirtinimu, sovietmečio propaganda atgimė laisvoje Lietuvoje. Ketvirtadienį misijoje Afganistane apie 7.30 val. Lietuvos laiku Čagčarano mieste peršauti du lietuvių kariškiai – vyresnysis leitenantas Linas Novogreckis ir viršila Audrius Lužaitis. Afganistano policijos uniforma apsirengęs vietinis, paleidęs pistoleto šūvius, L. Novogreckiui perskrodė smakrą ir nosį. A. Lužaitis sužeistas taip pat į smakrą, peršautos plaštakos. Užpuolikas paspruko motociklu. Abiem kariams atliktos skubios operacijos, medikų tvirtinimu, vyrų gyvybėms pavojus nebegresia. VAKARO ŽINIOS, ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Ekonomistai ir politikai vienu balsu šaukia, jog viešųjų įstaigų akivaizdžiai per daug, tačiau bet kokios pastangos jų skaičių mažinti atsitrenkia į sieną. Seimas, tik pradėjęs svarstyti viešųjų įstaigų reformą, nuo jos ir nusigręžė, mat pasigedo pataisų išsamaus antikorupcinio vertinimo. Viešųjų įstaigų (VšĮ) ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymų pakeitimai bent teoriškai turėjo skaidrinti ir optimizuoti VšĮ tinklą. Registrų centro duomenimis, šiemet nuo metų pradžios iki rugsėjo 1 d. įregistruota 460 naujų tokių įstaigų. Šis darinys patogus, nes jam keliami kur kas mažesni reikalavimai, tarp jų ir finansinio atsiskaitymo. Ketvirtadienį Seime Daumantas Lapinskas, ūkio viceministras, pristatė minėtų įstatymų pataisas, tačiau parlamentarai, papilstę iš tuščio į kiaurą, neišdrįso noriai rauti piktžolių iš VšĮ daržų. VERSLO ŽINIOS
Rytinį Londono priemiestį Barkingą ėmė šiurpinti nelegalūs naujakuriai iš Lietuvos. Vadinamieji „skvoteriai“ per naktį įsikrausto į namus, pakeičia durų spyną, o sugrįžusiems šeimininkams pareiškia: „Dabar čia gyvename mes“. Londono priemiesčio gyventojas 72 metų George'as Pope'as praėjusį šeštadienį išvedė du savo šunis pasivaikščioti, tačiau pasijuto prastai ir nutarė kelioms dienoms apsistoti pas draugus. Grįžęs į savo būstą Barkinge G.Pope'as išvydo, kad jo namo durų spyna pakeista, o jame apsigyvenusi svetima šeima. Kaip paaiškėjo, iš Lietuvos. Su panašia problema susidūrė ir 37 metų Angie Belalij, taip pat gyvenanti Barkinge. Bejėgiai pasijuto ne tik namų savininkai, bet ir Jungtinės Karalystės policija – be teismo orderio iškeldinti nelegalių naujakurių neįmanoma. Manoma, kad nekilnojamojo turto agentais apsimetę asmenys stebi Barkinge esančius gyvenamuosius namus ir laukia, kol šeimininkai išvyks. Tuomet šią nuosavybę galima fiktyviai išnuomoti. Barkingo policija jau pradėjo įtariamųjų paiešką. LIETUVOS RYTAS
„Įstatymai nebegins nusikaltėlių turto?“ – kol kas „Akistata“ po šio straipsnio pavadinimu dar deda klaustuką, bet jei Seimas pataisys įstatymus taip, kaip ruošiasi, tai netrukus šitaip bus iš tikrųjų. Teisėtvarka galės konfiskuoti nusikaltėlių, sukaupusių milijoninius turtus ir užrašytus giminaičių vardu, turtą.
Laikraštis skelbia gerą naujieną cigarečių kontrabandininkams – Vyriausybė ruošiasi pakelti akcizą, tad pabrangus rūkalams pogrindinė prekyba dar suaktyvės.
„Akistata“ taip pat tęsia straipsnių ciklą apie Sigitą Gaidjurgį, be to, rašo, kad Rusijoje liejasi kraujas dėl Japončiko, pasakoja apie tai, kad vaikai, prisižiūrėję žiauraus tėvų elgesio, patys žudo bendraamžius. AKISTATA
Anokia paslaptis, kad šiandien penkiasdešimtmetį švenčiantis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, jaunimo numylėtinis poetas Aidas Marčėnas nemažą savo gyvenimo dalį leido taip, tarsi iš visų jėgų stengtųsi tokio jubiliejaus nesulaukti. Prieš gerą dešimtmetį prasidėjo poeto virsmai – atsisveikinimas su bohemiškuoju pasauliu, netikėtas rūpestis dėl sveikos sielos sveikame kūne, nežinia kur ir kaip spėta užgyventi vidinė ramybė ir eilutės, įrašytos šiemet išėjusioje, ko gero, brandžiausioje A. Marčėno knygoje „Dievų taupyklė“: „Trumpai ir greitai gyventa! Pagyvensiu lėtai ir ilgai...“ Interviu su A. Marčėnu – apie gyvenimą, kuris dabar jam – „greičiau peizažo stebėjimas besileidžiant nuo kalno, į kurį jau buvai užlipęs“, brandą ir kūrybą. RESPUBLIKA
