Ne kartą ir ne du vis po kitos parlamento frakcijos sparneliu vietos ieškoję parlamentarai artėjant rinkimams mojuoja ir tradicinių, ir į Seimą prasibrauti užsimojusių naujų politinių partijų vėliavomis. Beveik 30 parlamentarų baigs ketverius metus trukusią kadenciją ne tų pačių bendražygių būryje, su kuriais juos lydėjo sėkmė 2008 m. vykusiuose Seimo rinkimuose. Ilgiausią distanciją kaitaliodamas parlamentines frakcijas nubėgo Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas. Kadenciją pradėjęs su LiCS parlamentaras frakcijas keitė 7 kartus. Penktoje, TS-LKD, frakcijoje atsidūrė Rokas Žilinskas. Tačiau politines pažiūras kaitalioję tautos išrinktieji nenori užleisti šiltos vietos parlamente. Po keturis perbėgėlius į rinkimus vedasi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), „Sąjunga TAIP“ bei „Drąsos kelias“. Du Seimo frakcijas keitę parlamentarai atsidūrė Socialdemokratų partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), Liberalų sąjūdžio (LS) ir Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ rinkimų sąrašuose. Po vieną tokį seimūną į parlamentą brausis su Respublikonų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Krikščionių partijos vėliavomis.
Pasak politologo Algio Krupavičiaus, nors tikslinių tyrimų neatlikta, akivaizdu, kad it pirštines frakcijas keičiančių politikų rinkėjai neturėtų pernelyg mėgti. „Tokie perbėgimai liudija, kad šie parlamentarai neturi nei tvirtų ideologinių, nei partinių nuostatų ir eina į tą pusę, kur juos veda asmeniniai interesai arba tiesiog papučia vėjas“, – LŽ teigė jis. Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus teigimu, daugiausia perbėgėlių atsiranda naujai susikūrusiose politinėse jėgose, kurioms tai tapę savotišku vėžiu. „Kuo daugiau parlamente naujų partijų, tuo didesnė tikimybė, kad perbėgėlių bus daugiau. Tai iliustruoja du pastarieji pavyzdžiai: 2004-2008 metų Seimo kadencijoje perbėgimų židiniu buvo tuometė Darbo partija, dabartinėje – Tautos prisikėlimo partija (TPP). Tačiau antroji yra unikali – pagal proporcinę formulę į Seimą patekusi partija nesugebėjo išbūti net vienos kadencijos“, – sakė A. Krupavičius. „Perbėgėliai matuojasi naujus batus“. LIETUVOS ŽINIOS
Nors rinkimai jau ant nosies, dalis Lietuvos piliečių savo rankose dar nelaiko rinkėjų kortelių. Ir nors tautiečių aktyvumas rinkimuose mažėja, įstatymo pataisa buvo įteisinta rinkėjų korteles kartu su rinkimų medžiaga dalinti prieš pat rinkimus, o ne 20 dienų iki jų, kaip tai buvo anksčiau. Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, šis pakeitimas padarytas pačių rinkėjų patogumui. „Kai rinkėjų pažymėjimai su informacija apie kandidatus rinkėjus pasiekdavo anksti, būdavo daug nepasitenkinimo, esą tie pažymėjimai pasimesdavo ir pan. Dabar įstatymuose padaryta keletas pakeitimų. Pirma, kortelės nešiojamos prieš pat rinkimus, nes jos iš esmės reikalingos tik balsuojant iš anksto. Tų kortelių nebūtina turėti rinkimų dieną. Be to, jas lengvai galima atsispausdinti internetu. Taip pat galima numeriu 1855 susižinoti, kurioje rinkimų apylinkėje reikia balsuoti“ – sistemą pristatė rinkimų prievaizdas. Pasak jo, apie vėlavimą kalbėti dar anksti, mat pagal įstatymą kortelės turi būti išdalintos iki spalio 6-osios. „Kaip balsuoti, jei žmonės vis dar be rinkėjų kortelių?“ VAKARO ŽINIOS
Dainininką Marijų Mikutavičių įsiutino Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Klaipėdos skyriaus sukurtas vaizdo klipas, kuriame neatsiklausus autoriaus panaudotas jo kūrinys „Aš myliu Lietuvą“. Socdemų atstovė Lilija Petraitienė teisinasi, esą kūrinį naudoti leidusi Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), o autoriaus leidimo paprašyti nė nepagalvojusi. Dar rugpjūtį LSDP Klaipėdos skyrius sukūrė muzikinį siužetą, kuriame, skambant M. Mikutavičiaus dainos priedainiui, paplūdimyje šoka minia socialdemokratų atributika pasipuošusių žmonių. Šis siužetas klaipėdiečių socialdemokratų partijos svetainėje pristatomas kaip „klaipėdiečių dovana partijos bičiuliams“, kurioje įamžintos „žavios sąskrydžio akimirkos“. M. Mikutavičius savo socialinio tinklalapio dienoraštyje reagavo audringai: parašė pasipiktinantį monologą, užbaigęs jį rusišku keiksmažodžiu.
L. Petraitienė teisinosi, kad dėl M. Mikutavičiaus kūrinio naudojimo pasitarė su LATGA-A, kuri rūpinasi dainos autorinėmis teisėmis. „Turime su jais sutartį, pervedėme nurodytą pinigų sumą, apie 200 litų. Agentūros atstovai paaiškino, kad autoriaus sutikimo reikia tuomet, kai naudojame visą kūrinį, o jei tik dalį jo, kaip šiuo atveju, užtenka agentūros leidimo“, – aiškino L. Petraitienė. Tačiau LATGA-A atstovai teigia, kad socdemai vis dėlto pažeidė M. Mikutavičiaus autorines teises, kadangi gavo leidimą panaudoti jo kūrinį tik vienam renginiui, bet ne reklamai. Šis siužetas iš LSDP Klaipėdos skyriaus interneto puslapio nėra pašalintas. „Daina supjudė partiją su Marijonu“. VAKARŲ EKSPRESAS
Kauno kino teatro „Romuva“ naująja direktore šią savaitę tapo žinomo Lietuvos solisto Liudo Mikalausko žmona Sigita, ji laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą. Kino teatrui išgyvenant ne pačius geriausius laikus, S. Mikalauskienė turi savo viziją. „Kvailas vadovas tas, kuris nenorėtų, kad tokia vieta atsigautų. Galbūt tuo mano vizija ir skyrėsi nuo kitų pretendentų“, – sakė S. Mikalauskienė. Pasak jos, čia turėtų vykti daugiau koncertų, taip pat išliks ir nekomercinis kinas. Savivaldybė šiuo metu teismuose kovoja su Vyriausybės atstove Kauno apskrityje Rasa Noreikiene dėl sprendimo išpirkti likusias kino teatro akcijas. „Kino teatro „Romuva“ naujoji gelbėtoja“. KAUNO DIENA
Uostamiesčio kolekcininkai istorijos mėgėjams parengė dovaną – sudėtų į albumą senųjų pašto atvirukų su Kuršių nerijos vaizdais rinkinį – istorinį leidinį „Kušių nerija senuose atvirukuose“. Knygos sumanytojas klaipėdietis Kęstutis Demereckas pasitelkė į pagalbą būrį savo bendraminčių – kolekcininkų, kurie jau daugelį metų renka senuosius pašto atvirukus su Rytprūsių provincijų vaizdais. „Juose tiksliai perteikti Kuršių nerijos pastatų tūriai, jų puošybos elementai. Dabar tai – tikras lobynas istorikams, paveldosaugininkams, architektams. Žvelgiant į atvirukus galima autentiškai atkurti buvusias erdves, rekonstruoti sunykusius pastatus“, – sakė K. Demereckas. „Albume – Kuršių nerijos praeitis“. LIETUVOS RYTAS
„Esu optimistė“, – ištarė skausmus tebekenčianti 30 metų kaunietė Eglė Vosyliūtė, kuri buvo aplieta sieros rūgštimi už tai, kad nutraukė draugystę su keleriais metais už save vyresniu vedusiu vyriškiu. Galantiškumo kaukę nusiplėšęs 34 metų Paulius Kairys virto žvėrimi, sužinojęs, kad su juo draugavusi E. Vosyliūtė jį palieka. Kaip jau rašė „Lietuvos rytas“, kerštaudamas kaunietis pasamdė keturis kartus teistą 25 metų bedarbį Povilą Butėną, kad jis Eglę aplietų sieros rūgštimi. 2010-aisiais nuo galvos iki kojų deginančiu skysčiu savo daugiabučio laiptinėje apipilta mergina prarado sveikatą ir darbą. Nesibaigiančios kelionės pas chirurgus, fizinis ir dvasinis skausmas, varginamas teismo procesas. Visa tai dabar tenka ištverti baisaus nusikaltimo auka tapusiai kaunietei. „Skausmas – mano kasdienis palydovas“, – sakė Eglė, kuri ištvėrė jau 30 plastinių operacijų. Ir tai – dar ne pabaiga. Be to, merginą vargina ir Kauno apygardos teisme vykstantis kaltinamųjų P. Kairio ir jo sėbro P. Butėno teismas. „Nuo šių metų sausio prasidėjęs teismo procesas suryja daug energijos. Salėje esu priversta ne tik matyti mane nuskriaudusius žmones, bet ir įrodinėti tai, kas akivaizdu“, – teigė žiauriai nukentėjusi mergina. „Ir dieną, ir naktį – skausmo gniaužtai“. LIETUVOS RYTAS
Sumuštas, suspardytas be jokios priežasties. Taip nutiko jau ne vienam Vilniaus centre, Vingrių gatvėje, esančios užeigos lankytojui. Jos prieigose skustagalviai ne pirmus metus miklina kumščius. „Grįžome iš užsienio gyventi į Vilnių, manėme, kad džiaugsimės Lietuva. Štai kaip pasidžiaugėme“, – atsiduso dabar vilnietė Jurgita. Praėjusį savaitgalį išėjus iš baro Vingrių gatvėje penki skustagalviai jos draugui Juliui sulaužė koją, o jai sutrenkė galvą. Kitą naktį nuo „Psichbaryje“ susirenkančių skustagalvių nukentėjo barmenė – už tai, kad iškvietė greitąją pagalbą aptalžytiems baro lankytojams. Prieš tai skustagalviai iš baro išėjusią kitą porą atsekė iki Raugyklos gatvės ir ten sumušė. Panašių atvejų – nors vežimu vežk. Nors kitos užeigos uždaromos vien dėl to, kad per garsiai groja muzika, „Psichbaris“ gyvuoja ir skustagalviai jame renkasi jau beveik 10 metų.
Komisariate peržiūrėjusi nuotraukas Jurgita vieną užpuoliką vis dėlto atpažino. Netrukus policininkai sulaikė 18 ir 20 metų brolius. Ne tik muštynės vyksta prie baro – ir susišaudymai, o vasarą policininkai čia sučiupo ir narkotikų prekeivį. Prieš porą metų baras Vingrių gatvėje buvo įtrauktas į sąrašą užeigų, kuriose nerekomenduojama lankytis užsienio turistams. „Parašus rinkome, raštus visi kaimynai rašėme. Niekas nepadeda. Baras veikia kaip veikęs. Turbūt reikia, kad ką užmuštų“, – kalbėjo virš baro gyvenantis Robertas. „Skustagalvių baras – neįveikiamas“. LIETUVOS RYTAS
