Įtampa skilusioje Panevėžio konservatorių stovykloje didėja. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos viršūnei abejingai stebint įvykius Aukštaitijos sostinėje, skyriaus politikai santykius jau aiškinasi rankomis. Konservatorių susirinkimas, kuriame tikėtasi pasmerkti Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus apsisprendimą Seimo rinkimuose mesti pirštinę partijos šului Vitui Matuzui, baigėsi dviejų miesto tarybos narių susikirtimu. Tiksliau pasakius, mero pozicijų gynėjas, Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos vadovas Raimundas Pankevičius viešai apstumdė konservatorių V.Matuzo rinkimų kampanijos iždininką Viktorą Trofimovą. „Taip, sako, kad politikui skandalai naudingi“, – R.Pankevičius juokais bandė nuleisti įvykį, kurį esą žiniasklaida bando išpūsti. Tačiau jis neigė šitaip sąmoningai siekęs skandalo. V.Trofimovas neneigia, kad yra puolamas už paramą STT tampomam ir narystę partijoje sustabdžiusiam Seimo nariui V.Matuzui. Šis konservatorius taip pat kandidatuoja į Parlamentą. RESPUBLIKA
Grupė šiauliečių inicijuoja II pasaulinio karo karių kapų ir obelisko iškėlimą nuo Šv.Petro ir Povilo katedros ir vyskupijos prieigų į bendras miesto kapines. Argumentai: Lietuvos gynėjų kapų miestų centruose nėra, nereikia jų ir prie naujojo Vyskupijos kurijos pastato. Miesto meras Justinas Sartauskas tai pavadino ir politinės įtampos didinimu prieš rinkimus. Norėta pasiteirauti ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, ar tokia iniciatyva buvo derinta kurijoje. Kurijos darbuotoja, išgirdusi, ko norima klausti vyskupo, paaiškino: „Vyskupija lieka nuošalyje, nes toje vietoje ne Vyskupijos, o savivaldybės žemė“. Neatsakyta liko į klausimą, gal vyskupas žaidžia iniciatyvinės grupės narių rankomis?
Iniciatyvinės grupės narys K.Buškevičius pripažino, kad karių kapų iškėlimas Šiauliuose gali sukelti tarptautinį skandalą ir dar pabloginti santykius su Rusija. „Visiškai aišku, kad Rusijos konsulato pozicija dėl karių kapų iškėlimo yra neigiama. Kapai turi likti ten, kur jie ir yra“, – sakė Rusijos generalinio konsulato Klaipėdoje konsulas Vladimir Popov. – „Tai paliestų daugelio žmonių interesus“. V.Popov priminė, kad karių kapinių klausimu Šiauliuose yra suinteresuota ir stačiatikių bažnyčia, karo veteranų, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, bendrija. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Muzika galbūt yra didžiausias iliuzijų kūrimas. Kiekvienas koncertas suteikia ir triumfo, ir nuopuolių akimirkų, ir man tas pats, kur koncertuoti – Paryžiuje, Vilniuje ar Giruliuose“, – sakė Viktoras Paukštelis, Europos muzikos pasaulyje žinomas kaip vienas savičiausių pianistų, šiuo metu studijuojantis garsaus pianisto Žano Marko Liuisados (Jean Marc Luisada) klasėje. Girulių bendruomenės namuose per Klaipėdos miesto 760-ąjį gimtadienį muzikas surengė jau antrą nemokamą koncertą.„ Aš nuolat atvažiuoju į Lietuvą, nostalgiją tikrai jaučiu, visada džiugu atvažiuoti. Būdamas kitur kaskart prisimenu ir galvoju apie kokias nors vietas, kokius nors žmones. Šį kartą Vilniuje vyko privatus koncertas, o prieš tai, pavasarį, Mokslų akademijoje surengiau solinį koncertą.“, – sakė Viktoras Paukštelis. Pokalbis: Pianistas visada priklausomas nuo instrumento. RESPUBLIKA
Paminklų Frankui Zappai Vilniuje ir Baltimorėje (JAV) kūrėjai užsimojo pastatyti po judantį „Lituanicos“ sparną Vilniuje ir Niujorke lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti. Šią savaitę fotomenininkas Saulius Paukštys, architektas Valdas Ozarinskas ir menotyrininkas Saulius Pilinkus parašė laišką Niujorko merui Michaelui R.Bloombergui, kuriame išdėstė savo ketinimą. Laišką sutiko perduoti JAV ambasada Lietuvoje. „Mano nuomone, Lietuvos valstybė turėtų skirti daugiau pastangų primenant, ką jie iš tikrųjų padarė. Šiuo metu lakūnai yra pavaizduoti ant 10 litų banknoto, dažname miestelyje yra jų vardu pavadinta gatvė, nemažai įvairių paminkliukų, bet man susidaro įspūdis, kad per ženklų gausą mes jų tarsi nebematome. Juk tai nebuvo vien rekordo siekimas! Juk lakūnų skrydis prasidėjo liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną. Mums praregėti iš tikrųjų padeda kitų tautų žmonės: „Bet juk jūs turite miškus“, „Kokios gandrų kolonijos!“ Net Neringai pristatyti pasitelkiame vokiečių rašytoją Thomą Manną. Taip ir čia: jei mūsų sumanytas objektas atsiras JAV, tai dar kartą atkreips dėmesį į S.Dariaus ir S.Girėno asmenybę. Be to, visam pasauliui parodysime, kad mes – ne tik sportininkai, gangsteriai, juodadarbiai ir prostitutai“,- sakė menotyrininkas Saulius Pilinkus. Lietuviai vėl pasišovė nustebinti Ameriką. LIETUVOS RYTAS
Keliautojas, budizmo tyrinėtojas, fotomenininkas Paulius Normantas po pusmečio grįžo iš devynioliktos ekspedicijos. Neseniai gimtojoje Papilėje, Akmenės rajone, garsų keliautoją kalbino „Šiaulių krašto“ žurnalistas. „Pietų Korėjoje iš aštuonių svarbiausių vienuolynų fotografavau penkiuose. Kiekviename jų praleidau nuo kelių dienų iki beveik savaitės. Iš viso padariau 1,5 tūkstančio fotografijų. Jos papildė per porą dešimtmečių užfiksuotus 100 tūkstančių kadrų apie budizmo kraštus. Ši medžiaga bus panaudota budizmo enciklopedijai, kurią ruošiuosi išleisti“, – sakė P.Normantas. – Pokalbis: Į budistų vienuolynus – nusilenkus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Anykščių regioninio parko specialistų Šimonių girios biosferos poligone laukė staigmena. Čia jie aptiko Lietuvoje išnykusiu laikyto augalo – Lobelio čemerio – augimvietę. Lobelio čemerys yra įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Aptikta Lobelio čemerių populiacija yra gausi ir besiplečianti, šįmet žydėjo mažiausiai 5 vegetatyviniai ūgliai, o išvis suskaičiuota 50 generatyvinių ūglių. Augalas gali gyventi 50 ir daugiau metų, o žydėti pradeda tik sulaukęs 5-16 metų. Tad manoma, kad naujai aptiktoje radimvietėje čemeriai auga kelerius, o gal net keliasdešimt metų. LIETUVOS RYTAS
„Būklė – tarybinė“, – vadinamąjį „Taikos“ bendrabutį, priklausantį Klaipėdos universitetui, apibūdina Kūno kultūros ir sporto pedagogikos trečiakursis Karolis Barkauskas. Jis pasakojo, kad nepratusiems prie tokių gyvenimo sąlygų būtų kuo pasibaisėti. „Respublikos“ kalbinti aukštųjų mokyklų darbuotojai vieningai tvirtina, kad bendrabučiuose gyvenimo sąlygos nėra prastos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto kancleris Arūnas Komka teigė, kad bendrabučiai pradėti atnaujinti dar 2002 metais, smulkūs remonto darbai esą vyksta kasmet. Šiaulių universiteto Ūkio tarnybos direktorius Ramūnas Tamutis neslėpė: kapitaliniai remontai universitetui – šiuo metu ne pagal kišenę. Rudenį nemaža dalis aukštųjų mokyklų studentų gyvens antisanitarinėmis sąlygomis: dušai rūsiuose, vos rėmuose besilaikantys mediniai langai. Šių metų Valstybės investicijų programoje bendrabučių renovacijai numatyta viso labo 200 tūkstančių litų, tuo tarpu kalėjimų – beveik 4 milijonai. RESPUBLIKA
JAV purto skandalas: gydytojai skirdavo ir atlikdavo nereikalingas operacijas norėdami padidinti ligoninių pelną. Ar taip negali atsitikti ir Lietuvoje? Juolab kad dvi emigrantės buvo paragintos operuotis vėžį, bet paaiškėjo, kad abi juo neserga. Dvi lietuvės moterys, prakutusios už Atlanto, sumanė pasitikrinti sveikatą Lietuvoje. Jos kreipėsi į medikus tarpininkaujant pažįstamiems, kaimynams ar giminėms, paliko gydytojams po neploną vokelį su pinigais ir abi išgirdo šiurpią žinią, kad serga onkologine liga. Bet paskirtos operacijos išvakarėse abi emigrantės suabejojo diagnoze, o pakartotiniai tyrimai parodė, kad vėžio nėra. Kaip tai galėjo nutikti? Juk viena kitos nepažįstančios lietuvės kreipėsi į skirtingas ligonines, jas gydė skirtingi gydytojai, o tyrimus darė ne tie patys medikai. Šiek tiek atsigavusios po patirto košmaro „Lietuvos ryto“ pašnekovės vis dėlto nutarė nesikreipti į teismus, kad vėliau neiškiltų problemų bendraujant su medikais. Jos nenorėjo ir pyktis su pažįstamais, kurie padėjo patekti pas garsius gydytojus. Bet savo istorijomis abi moterys siekė perspėti žmones, kurie galbūt gali patekti į panašią situaciją. Pernelyg uolūs medikai moteris gąsdino vėžiu. LIETUVOS RYTAS
Palangoje veikiančių viešbučių ir restoranų tinklo savininkas Edmundas Sakalauskas dėl tuštėjančio kurorto linkęs kaltinti būtent meteorologus. „Šią vasarą pastebėjau, kad orai prognozuojami blogesni nei yra iš tiesų. Ir visą laiką – pajūrio nenaudai. Tai ne mano vieno nuomonė“, – teigė E. Sakalauskas. Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus pritarė verslininko nuomonei. „Aš pats esu optimistas, sąmokslo teorijomis netikiu, tačiau tokią neigiamą Palangai tendenciją esu pastebėjęs“, – „Vakarų ekspresui“ prisipažino meras. Tinklalapio „Gismeteo“ Lietuvoje vadovas Kęstutis Petkevičius juokiasi iš palangiškių priekaištų. „Esu įsitikinusi, kad poilsiautojai į Palangą nevažiuoja visai ne dėl orų“, – kaltinimus atmetė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė. VAKARŲ EKSPRESAS
Atostogų į namus iš Anglijos sugrįžę klaipėdiečiai broliai turėjo progos pailsėti ir areštinėje. Čia jie pateko po to, kai sukėlė muštynes pajūrio bare ir išdaužė daugybę indų. Konfliktas Melnragėje, visai šalia jūros esančiame bare „Jamaika“, kilo ketvirtadienio vakarą. Čia atėję trys įkaušę vyrai susėdo prie baro. Vienas jų buvo agresyviai nusiteikęs. Kildamas nuo kėdės jis užkliudė ant baro stovinčius indus ir juos sudaužė. Atvykusi policija tris smarkuolius išsivežė. Vienam jų sutramdyti prireikė elektros šoko. Vienam vyrui buvo nustatytas sunkus, kitiems dviem – vidutinis girtumas. Brolių atostogos Lietuvoje gerokai pabrangs, nes sudaužyta 700 litų vertės indų ir stiklų. Kiti nuostoliai dar skaičiuojami. LIETUVOS RYTAS
Vien jau faktas, jog savo noru lendi po žeme į urvą ir kurį laiką nebematai saulės spindulių, daugumai turbūt atrodo šiurpiai. Dar tamsesnėmis spalvomis vaizduotę nudažo požeminių potvynių, akmenų griūčių galimybė. Tačiau speleologams, t. y. žmonėms, kurie tyrinėja žemės gelmes, tai kasdienybė. Ekspedicijoje mūsų šalies urvotyrininkai prarado ryšį su požemio stovyklomis, bet nesustojo ir tęsė pradėtą darbą. Jiems pavyko pagerinti gelmių rekordą. 2197 metrai – tokiame gylyje per visą žmonijos istoriją iki tol dar niekas nebuvo atsidūręs. Lietuvos speleologų komanda beveik prieš mėnesį, liepos 20 d., išvyko į Vakarų Kaukazo kalnus. Ten esančiame giliausiame pasaulyje Kruberio – Voronjos urve jie turėjo praleisti apie dvi savaites: požemio labirintuose atlikti biologinius tyrimus ir įvairius matavimus, atnaujinti susidėvėjusią įrangą bei mėginti prasiskverbti į dar neištirtas urvo gelmes. „Nuotaikas galima apibūdinti dviem žodžiais – visuotinė panika“, – pusiau juokais, pusiau rimtai prieš pat kelionę sakė vienas iš ekspedicijos dalyvių ir organizatorių Gintautas Švedas. Turbūt šie G.Švedo žodžiai buvo pranašiški, nes jau pirmosios ekspedicijos dienos privertė ne tik paprakaituoti, bet ir sudeginti ne vieną nervų ląstelę. VAKARO ŽINIOS
