95-ąsias Valstybės Atkūrimo Akto metines šeštadienį minėjo visa Lietuva. Sostinėje plevėsavo trijų Baltijos šalių vėliavos, Gedimino prospekte liepsnojo 16 laužų, o Kaune surengtas patriotinio jaunimo eitynes lydėjo pakili nuotaika. Valstybės atkūrimo dienos proga tradicines eitynes jau penktą kartą surengė Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS). Jos vadovas Julius Panka džiaugėsi, kad eitynėse sudalyvavo per 1 000 žmonių. "Žmonės buvo pakiliai nusiteikę, visus vienijo pakili ir gera nuotaika. Nudžiugino ir tai, jog buvo palyginti nedaug provokatorių", - sakė J. Panka. Jo teigimu, eitynėse kartu žygiavo ir žydai, ir rusai, ir lenkai. "Daug Lietuvos piliečių, gerbiančių savo demokratinę, laisvą valstybę, atvažiavo iš Žemaitijos, Vilniaus krašto, iš kitų Lietuvos vietų. Žinoma, liūdino tai, kad yra toks veiksnys, kaip provokacija. Taip pat tai, jog policija buvo kaip apsauginis barjeras, o ne žygiavo kartu. Tačiau tikimės, jog galų gale, laikui bėgant, daug kas pasikeis", - sakė J. Panka. "Patriotai žygiavo Kaune". VAKARO ŽINIOS
Laisvės alėjos link pajudėjusi minia tradiciškai skandavo: "Lietuva, sveikinam!", "Lietuva - lietuviams, lietuviai - Lietuvai!", "Ne Rytams, ne Vakarams, Lietuva - Lietuvos vaikams!", "Lietuvos žemės neparduosime, Briuseliui nepasiduosim!". Eitynių dalyviai dainavo lietuvių liaudies dainas. Laisvės alėjoje eitynės buvo sutiktos plojimais, girdėjosi kalbant: "Kaip gražu, kad turime tokio jaunimo", "Tokie Lietuvos nepaliks ir neemigruos". Tačiau buvo ir nepatenkintų. Pasak Kaune gyvenančio žydo Chaimo Bargmano, šūkis "Lietuva - lietuviams" jį žeidžia. "Jei skambėtų Lietuva - Lietuvos piliečiams, kaip ir Izraelyje, - "Izraelis - izraeliečiams", būtų kas kita", - sakė jis. "Eitynėse provokacijų išvengta". KAUNO DIENA
Vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimo 95-ąsias metines, Vilniuje lankėsi Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski). Tačiau politikos apžvalgininkai staigaus dviejų šalių santykių pagerėjimo prognozuoti neskuba. Vilniuje šeštadienį viešėjęs Lenkijos vadovas tęsia tradiciją dalyvauti Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos renginiuose. Nors šis Lenkijos vadovo vizitas siejamas su gerėjančiais Lietuvos ir Lenkijos dvišaliais santykiais, politikos apžvalgininkai staigaus santykių atšilimo kol kas neprognozuoja. Vilniaus universiteto docentas, buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo sosto ir Maltos ordino Vytautas Ališauskas teigia, kad Lenkijos prezidento B. Komorovskio vizitas į Vilnių nebuvo netikėtas, tačiau įvyko esant naujam politiniam kontekstui, lenkiškosios pusės nustatytomis sąlygomis. "Šis vizitas rodo, kad pauzė, lyg ir buvusi paskelbta Lietuvos prezidentės, baigėsi", - LŽ sakė V. Ališauskas.
Politikos apžvalgininko Jaceko Komaro teigimu, pirmieji politinių Lietuvos ir Lenkijos santykių ledai pralaužti, tačiau tolesnė jų plėtra priklausys nuo darbų. "Manau, abi šalys puikiai supranta, kad tai nėra procesas, kurį galima sutvarkyti per mėnesį", - teigė J. Komaras. Jo manymu, gerinant dvišalius santykius didžiulę atsakomybę turėtų prisiimti Seimas, esą turintis spręsti įsisenėjusias lenkų tautinės mažumos problemas. Tačiau, apžvalgininko teigimu, ne mažesnio palaikymo bus laukiama ir iš Lenkijos politikų. "Tolesnis bendravimas ir bendradarbiavimas priklausys ir nuo to, kaip elgsis lenkų politikai, ar nebus pareiškimų, kurie gali viską sugadinti", - perspėjo J. Komaras. Politologo Kęstučio Girniaus nuomone, kasmetinis B. Komorovskio apsilankymas Vilniuje yra geras ženklas, todėl šią tradiciją abiejų valstybių vadovai turėtų išlaikyti ir ateityje. "Pradžia padaryta, tęsinio laukiama". LIETUVOS ŽINIOS
Ilga prieškario Lietuvos ambasados Romoje praradimo ir atgavimo istorija skaičiuoja paskutines dienas. Šią savaitę Italijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai sukirs rankomis - "Villa Lituania" restitucijos problema nustos egzistuoti. 72 metai, 6 mėnesiai ir 26 dienos. Tiek laiko bus praėję nuo tos akimirkos, kai ambasadorius Stasys Lozoraitis vyresnysis buvo priverstas Italijos vyriausybės reikalavimu palikti prabangius "Villa Lituania" rūmus Romoje, Nomentanos gatvėje. Italijos ir Lietuvos diplomatinis ginčas bus išspręstas šį ketvirtadienį Vilniuje. Pasiekta diplomatinė pergalė ar racionalus kompromisas? O gal kantrybės pritrūkusių Lietuvos diplomatų pralaimėjimas? Galutines išvadas dėl "Villa Lituania" problemos sprendimo, matyt, pateiks istorikai. Kol kas aišku tai, kad Vilnius neatgaus buvusios ambasados Nomentanos gatvėje ir nereikalaus grąžinti pinigų, įmokėtų iki okupacijos už išsimokėtinai įsigytą nekilnojamąjį turtą. O Roma suteiks mūsų šalies diplomatinei misijai prestižines patalpas, kurios Vilniui nieko nekainuos. Tačiau šios patalpos Lietuvos nuosavybe netaps.
Lietuva už rūmus ir erdvų parką prestižinėje Romos vietoje Italijos bankui "Banca Nazionale del Lavoro" iki okupacijos spėjo sumokėti maždaug 45 proc. jo vertės. Šiandien maždaug 20 mln. eurų (70 mln. litų) vertinamo nekilnojamojo turto savininkė yra Rusijos Federacija, įkurdinusi "Villa Lituania" rūmuose savo generalinį konsulatą. Beveik ketvirtį amžiaus trukusių derybų finiše abi šalys galiausiai nusprendė ieškoti kompromisų. "Lietuva ir Italija sutarė, kaip trauks seną rakštį". LIETUVOS RYTAS